„Europinę integraciją Ukraina laiko svarbiausiu užsienio politikos prioritetu“, – V.Janukovyčius pirmadienį sakė bendroje spaudos konferencijoje su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso.
V.Janukovyčius į Briuselį atvyko anksčiau pirmadienį, pabrėžtinai pasirinkęs Briuselį savo pirmajam užsienio vizitui po Ukrainos vairo perėmimo praeitą mėnesį. V.Janukovyčiaus pirmtakas Viktoras Juščenka aktyviai siekė, kad Ukraina galiausiai įstotų į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, tačiau šie planai kėlė susierzinimą Rusijai, kuri nuo Sovietų Sąjungos laikų Ukrainą laiko savo įtakos zonos dalimi.
Prorusiško politiko reputaciją turinčio V.Janukovyčiaus pozicija dėl tų klausimų iki šiol buvo menkiau apibrėžta. Sprendžiant iš naujojo Ukrainos vadovo kalbų, jis į šiuos klausimus žvelgia šalčiau – ypač į narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.
V.Janukovyčius sakė norintis „išlaikyti“ savo šalies ryšius su NATO esamame lygmenyje, tačiau pabrėžė, kad bet kokie tolesni Kijevo žingsniai priklausys nuo būsimų derybų. Anksčiau jis yra pareiškęs, kad ši buvusi Sovietų Sąjungos respublika turėtų tapti „neprisijungusia Europos šalimi“, o tokia pozicija iš esmės Ukrainai užkerta kelią tapti NATO nare.
Naujasis Ukrainos vadovas ir J.M.Barroso sutarė, kad Kijevas ir Briuselis sieks per ateinančius metus pasirašyti asociacijos sutartį dėl glaudesnių prekybos, politinių ir visuomeninių ryšių. Derybos dėl tokio susitarimo, kuri taip pat apimtų ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartį, jau vyksta, tačiau iki šiol pasiekta nedidelė pažanga.
V.Janukovyčius taip pat žadėjo, kad jo šalis ateityje užtikrins saugų Rusijos gamtinių dujų tranzitą į Europos šalis, kuris per kelerius pastaruosius metus buvo ne kartą sutrikęs dėl Kijevo ir Maskvos nesutarimų. Greta jo stovintis J.M.Barroso pabrėžė, kad „Ukraina jau yra Europos šalis“, bet pridūrė, jog dar svarbiau padėti Kijevui įvykdyti būtinas reformas, negu nustatyti kokį nors stojimo į Bendriją tvarkaraštį.
„Ukraina – Europos šalis... pagal jos civilizacija, kultūrą, istoriją“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas. ES šalys įvairiai vertina galimybę priimti į Bendriją šią buvusią sovietinę respubliką. Ukrainos kaimynė Lenkija ir Baltijos šalys ragina priimti Kijevą į Europos šalių klubą, kad šis ištrūktų iš stiprios Rusijos įtakos.
Kitos Bendrijos narės mano, kad 27 šalių blokas dar turi daug nuveikti, kad į jį tinkamai integruotųsi Centrinės ir Rytų Europos valstybės, priimtos į ES po praeito amžiaus 10–o dešimtmečio, griuvus Geležinei uždangai. J.M.Barroso paragino Ukrainą atnaujinti bendradarbiavimą su Tarptautiniu valiutos fondu, nuo kurio priklauso Kijevo galimybė gauti svarbią ES finansinę paramą.
Europos Komisijos pirmininkas taip pat iškėlė bevizio režimo tarp Ukrainos ir ES šalių perspektyvą, sakydamas, jog ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija tokią galimybę vertintų „palankiai“.
Tačiau toks žingsnis kelia nerimą daugeliui ES šalių dėl galimos didelio masto Ukrainos gyventojų imigracijos.
