6 minučių vaizdo klipas, įdėtas „Youtube“ svetainėje, nedelsiant išpopuliarėjo Ukrainoje. „Atlantic Council“ rašo, kad šis žurnalisto eksperimentas žymiai geriau paaiškina oficialių Ukrainos pajėgų silpnumą nei žvalgybos agentūrų pranešimai ir pasiteisinimai.
Vaizdo klipo pradžioje aiškindamas savo eksperimentą V.Černiavskis velkasi „žaliųjų žmogeliukų“ uniformą, ją net dekoruoja šv.Georgijaus juostele. Kadangi daugelis prorusiškai nusiteikusių riaušininkų yra kovų klubų ir kitų sportinių organizacijų nariai, jis nusprendė apsiauti ne kariniai batais, o juodais sportbačiais.
Aplink Čerkasus miesto valdžia įkūrė patikros punktus. Tačiau du vyrai jų lengvai išvengia į miestą atvažiuodami ne vienu iš pagrindinių kelių.
Sustojęs prie maisto prekių parduotuvės V.Černiavskis išlipa iš automobilio rankose laikydamas ginklą. „Atsiprašau, kaip patekti į srities administracijos pastatą?“ – jis rusiškai paklausia šalia stovinčio vyriškio. Pastarasis noriai padeda – paaiškina, kur ir kada sukti.
„Ar galiu šturmuoti pastatą?“ – paklausia žurnalistas. Vyras gūžteli pečiais: „Kaip nori.“ Sėsdamas atgal į automobilį jis dar šūkteli padėjusiam vyrui: „Rusija su tavimi!“
Toliau abu vyrai važiuoja nurodytu keliu, per langą miesto gyventojams demonstruodami ginklą. Dar kartą sustojus paklausti kelio V.Černiavskis užkalbina moterį. Nors moteris paaiškina, kaip nuvykti prie Ukrainos Saugumo tarnybos (SBU) būstinės, paklausta, ar šio miesto gyventojai nori atsiskirti nuo Ukrainos, nueidama piktai atrėžia: „Ne, mes nenorime atsiskirti!“ „Tai kodėl man pasakote, kur yra administracija?“ – šūkteli jai žurnalistas.
Netrukus separatistais apsimetantys vyrai pasiekia SBU būstinę. Praeiviai – įskaitant ir milicijos pareigūną – eidami pro šalį ignoruoja ginkluotą, uniformuotą ir šv.Georgijaus juostele pasipuošusį V.Černiavskį.
Vis dar nesulaukdami pasipriešinimo jie nuvyksta prie vietos valdžios pastato. V.Černiavskis išlipa iš automobilio ir su ginklu nueina link jo. „Atrodo, kad dešimtys ar net šimtai iki dantų ginkluotų vyrų galėtų pro miestą pravažiuoti taip lengvai, kaip mes – dar ir padedant vietiniams, kurie parodo, kur yra valdžios įstaigos“, – sako jis kamerai.
Prie pagrindinio įėjimo žurnalistas pagaliau sutinka vienišą milicininką.
„Laba diena. Ar galėčiau įeiti?“ – jis paklausia.
„Žinoma, kad ne. Negalima įeiti su ginklu“, – atsako pareigūnas.
„Ar galiu užimti pastatą?“ – tuomet paklausia V.Černiavskis.
„Ar tu juokauji“ – atsako pareigūnas, kuris matomai vis labiau nervinasi.
„Ką? Negaliu? Neleidžiama?“ – su nuostaba balse toliau klausia žurnalistas.
„Žinoma, kad neleidžiama“, – jau tvirčiau atsako milicijos pareigūnas.
„Ką gi, atvažiuosime kitą kartą“, – tarteli V.Černiavskis ir nueidamas kamerai pasako: „Jie mūsų neįsileido – tai gerai.“
Šalia administracijos pastato V.Černiavskis dar papasakoja, kaip paprasta viskas buvo. Jam bekalbant pro šalį praeina du milicininkai. Kiek nuėję jie visgi apsisuka ir grįžę paklausia žurnalisto, ką jis čia veikia. Separatistu apsimetęs vyras paaiškina, kaip jis niekieno netrukdomas važiavo miesto gatvėmis, kaip žmonės jam padėjo surasti valdžios pastatus, kaip niekas net nesistengė jo sustabdyti nepaisant to, kad jis vilki „žaliųjų žmogeliukų“ uniformą, turi ginklą ir separatistinius kaspinus.
„Argi nebijojote mano automato?“ – jis paklausia pareigūnų. „Ne, mes turime šautuvus“, – atsakė jaunas milicininkas.
Praėjus kelioms dienoms po šio eksperimento ir jo žaibiško išpopuliarėjimo Ukrainoje, Čerkasų miesto valdžia sušaukė pasitarimą. Jame miesto meras padėkojo V.Černiavskiui už parodytas saugumo spragas ir milicijai įsakė nedelsiant sustiprinti saugumo priemones. Kartu jis paragino ir gyventojus ramiai nereaguoti į „žaliuosius žmogeliukus“.
