Už eurą, bet be graikų

Iki šiol europiečiai besąlygiškai pasitikėjo euru, nors ir ne visada juo džiaugėsi. Kiekviena euro zonos valstybė stengėsi užtikrinti jo stabilumą vadovaudamasi savo pačios interesais. Visi žinojo, kad euro zona negali funkcionuoti nesant vieningos ekonomikos politikos. Tačiau dabar pavojų visai euro zonai kelia Graikija. Susirūpinusios kitos valstybės prisiminė, kad 2001 metais jai buvo leista įsivesti eurą, nors Graikija ir pateikė sufalsifikuotus duomenis. Dabar ES linkusi priminti graikams seną priežodį, kad draugystė baigiasi tada, kai imami skaičiuoti pinigai. Net pasigirsta siūlymų išmesti Graikiją iš euro zonos – kartais būtina amputuoti kurią nors kūno dalį, nes tai vienintelė priemonė išgelbėti visą organizmą. Vokietijos spauda jau rašo tiesiai šviesiai: „Geriau stiprus euras be Graikijos nei silpnas visiems“ ir primena graikams jų pačių istoriją – prieš 2 tūkst. metų Atėnai bankrutavo ir netrukus prarado nepriklausomybę bei demokratiją. Tokio likimo ES šiandien sau nenorėtų.

Todėl visų ES institucijų žvilgsnis nukreiptas į Graikiją ir jos laukia konkrečių darbų iš šios šalies vyriausybės. Minėtos šalies premjeras George Papandreu sutinka, kad su milžiniška valstybės skola galima susitvarkyti tik vyriausybei ėmusis konkrečių ryžtingų žingsnių ir konsolidavus visos Graikijos jėgas bei lėšas. Tačiau šios šalies partneriai ir finansų rinkos skeptiškai vertina tokius Graikijos vyriausybės pareiškimus ir reikalauja iš korupcijoje paskendusios šalies konkrečių veiksmų.

Tokie Graikijos premjero pareiškimai netenkina ir Europos Komisijos (EK), nors ji sakosi išgirdusi premjero žodžius. „Mes sužinojome, kad Graikijos vyriausybė suinteresuota padengti biudžeto deficitą ir stengiasi mažinti valstybės skolą karpydama išlaidas bei skatindama pajamų augimą“, – sakė EK atstovė Amelia Torres. Tačiau ji pabrėžė, kad šiuo metu Graikijos parlamente svarstomas 2010 metų biudžetas labai jau diskutuotinas, nors J.Papandreu deklaracija ir rodo, kad šalis „eina teisinga kryptimi“.

„Ta deklaracija rodo tik vyriausybės ryžtingumą siekiant subalansuoti biudžetą, tačiau mes laukiame konkrečių žingsnių, kurie užtikrintų, kad ta konsolidacija bus veiksminga“, – sakė A.Torres ir priminė, kad EK „labai nekantriai laukia“, kada pagaliau pamatys „tuos konkrečius žingsnius“ ir tikisi, kad 2010 metų sausį pagaliau išgirs apie Graikijos stabilizavimo programą. Už ES ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas komisaras Joaquinas Almunia taip pat nuolat ragina G.Papandreu „imtis konkrečių priemonių biudžeto chaosui suvaldyti“.

Graikijos premjeras objektyviai vertina jo šaliai iškilusį pavojų. Jis įspėjo savo šalies politikus ir visus gyventojus, kad 12,7 proc. biudžeto deficitas ir 300 mlrd. eurų valstybės skola gali nulemti, kad Graikija „praktiškai praras nepriklausomybę“. G.Papandreu ragina graikus smarkiai susiveržti diržus ir žada imtis „drastiškų veiksmų“, tačiau nenurodo kokių. „Arba mes pasikeisime, arba pražūsime“, – pareiškė ministras pirmininkas. Tačiau jis teigia vis dar neprarandąs vilties, kad jau 2013 metais šalies biudžeto deficitas nebus didesnis nei 3 proc. BVP. Kitaip Graikiją ištiks Islandijos likimas.