Lietuvos ministras Vygaudas Ušackas pasakė, kad Baltijos šalys „mažos, bet jų širdis didelė“. Jų dalyvavimas tarptautinėse misijose, ypač Afganistane, įrodo jų indėlį bendroje NATO politikoje, bei joms bendradarbiauti svarbu siekiant apsikeisti reformų ir integracijos patirtimi.
Renginio šeimininkas, Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis sakė žurnalistams, kad šiose derybose daugiausia kalbėta apie saugumo politikos klausimus, kurie bus nagrinėjami NATO viršūnių susitikime Strasbūre ir Kylyje, siekiant parengti naują Europos saugumo koncepciją, taip pat ir apie bendradarbiavimą tarptautinėse NATO operacijose.
Diplomatai pasveikino Albaniją ir Kroatiją, kurios viršūnių susitikime jau turėtų tapti visateisėmis NATO narėmis. Taip pat tikimasi, jog netrukus į NATO ir ES įstos ir Makedonija, jeigu šioje šalyje tinkamai vyks reformos.
„Svarbus yra atvirų durų principas; Baltijos šalys visiškai aiškiai palaiko šį principą“, – sakė M.Riekstinis.
Susitikime nebuvo užmirštos ir naujos „saugumo architektūros“ Europoje idėjos, kurias siūlo kitos šalys, ypač, Rusija. Šias idėjas ketinama svarstyti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuri išklausys naujausius pasiūlymus dėl Europos saugumo stiprinimo.
Be Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrų derybose Rygoje dalyvavo Albanijos, Makedonijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos diplomatijos vadovai, Juodkalnijos UR ministro atstovas ir JAV valstybės sekretorės atstovas Stuartas Jonesas.
Susitikimo dalyviai buvo vieningos nuomonės, kad solidarumu ir demokratinėmis vertybėmis pagrįstas vakarų Balkanų šalių integravimas į NATO ir ES yra ilgalaikio stabilumo regione ir visame žemyne prielaida.
