„Kandidatai į prezidentus turėjo sąlygas vykdyti savo politinę kampaniją, tačiau tame politinio žaidimo lauke vis dėlto jie neturėjo vienodų galimybių. Po ilgų debatų išvadose palikta nuomonė, kad piktnaudžiauta viešaisiais resursais, kad nebuvo aiškiai atskirta, kur yra premjero veikla ir jo veiklos finansavimas, ir kur yra kandidato veikla. Tokia gana griežta išvada liko“, – telefonu iš Turkijos sakė Seimo narė.
„Pagrindinis kandidatas, kuris startavo iš premjero pozicijų, turėjo visapusišką pranašumą. Net plika akimi tai buvo matyti – dominavo jo politinė reklama gatvėse ir žiniasklaidoje. Todėl ilgalaikiai stebėtojai iš opozicijos sulaukė labai daug pastabų, kad „na matote, kokia šališka spauda, kiek jie daug dėmesio skiria pagrindiniam kandidatui ir kiek mažai kitiems kandidatams“. Apie finansus būtų galima pasakyti tą patį“, – sakė V.Aleknaitė-Abramikienė, kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinėje Asamblėjos viceprezidentė vadovavusi prezidento rinkimų stebėjimo misijai.
Po ilgų debatų išvadose palikta nuomonė, kad piktnaudžiauta viešaisiais resursais, kad nebuvo aiškiai atskirta, kur yra premjero veikla ir jo veiklos finansavimas, ir kur yra kandidato veikla. Tokia gana griežta išvada liko, – sakė Seimo narė.
Kita vertus, Lietuvos politikė pabrėžė, kad rinkimų rezultatas parodė, jog nepaisant minėto disbalanso opozicija yra gana stipri.
Pirminiais duomenimis, Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas surinko 52 proc. balsų. Jo varžovai opozicijos kandidatas Ekmeleddinas Ihsanoglu užsitikrino 38,3 proc. rinkėjų paramą, o Selahattinas Demirtasas, kurį iškėlė prokurdiškos jėgos, – gavo 9,7 proc. balsų.
„Pirmieji rezultatai rodo, kad šioje valstybėje vis dėlto yra dar gyvas politinis gyvenimas ir kad yra galimybė pasiekti sveiką politinį balansą tarp skirtingų požiūrių, skirtingų nuomonių. Aišku, tam reikia aktyvumo tiek visuomenės, tiek politinių partijų, galimybių joms reikštis viešoje erdvėje, siekti, kad nebūtų susiaurintos jų raiškos galimybės ir, aišku, labai svarbu, kad išliktų svarus parlamento vaidmuo“, – akcentavo V.Aleknaitė-Abramikienė.
Ji taip pat sakė, kad rinkimų dieną ypatingų pažeidimų nefiksuota. Rinkimų komisijos dirbo sklandžiai, stebėtojams nekilo abejonių ir dėl balsų skaičiavimo sąžiningumo.
„Šiek tiek būta skundų dėl išankstinio balsavimo užsienyje, kai kurios nevyriausybinės organizacijos kėlė klausimą, ar sąžiningai buvo tie balsai pervežami. Buvo nepasitenkinimo, kad Vyriausioji rinkimų komisija leido išspausdinti gerokai daugiau biuletenių negu jų reikėjo. Bet tai buvo atskiros pastabos. Šiaip rinkimų procesas įvykdytas sklandžiai ir gerai“, – BNS teigė parlamentarė.
„Niekas iš tarptautinių stebėtojų nekvestionuoja rezultatų“, – pabrėžė ji.
ESBO nutarė Turkijai rekomenduoti griežčiau kontroliuoti rinkimų kampanijų finansavimą.
Pati V.Aleknaitė-Abramikienė tvirtino pasigedusi tiesioginių kandidatų debatų.
„Šalis pirmą kartą renka prezidentą ir turi tris kandidatus su tikrai skirtingomis ateities vizijomis, reikėjo surengti nors vienus tiesioginius viešus debatus, bet to nebuvo padaryta. Tai būtų suteikę daugiau balanso rinkimų kampanijai“, – sakė ji.
Sekmadienį Turkijoje pirmą kartą vyko tiesioginiai prezidento rinkimai. Anksčiau Turkijos prezidentą rinkdavo parlamentas.
