JAV Iždo sekretoriaus pavaduotojo Davido S.Coheno teigimu, išpirkos tapo pagrindiniu „al Qaeda“ pajamų šaltiniu Jemene ir kituose Šiaurės Afrikos regionuose. Vis didesnę svarbą už įkaitus gaunamos sumos įgija Sirijoje ir Irake veikiančioms teroristinėms grupėms.
Skatina terorizmą
Nuo 2004 iki 2012 m. teroristinės organizacijos už įkaitų išlaisvinimą susišlavė apie 120 mln. dolerių.
D.S.Coheno skaičiavimu, nuo 2004 iki 2012 m. teroristinės organizacijos susišlavė apie 120 mln. dolerių. Vien Jemene veikiantis „al Qaeda“ padalinys gavo apie 20 mln. dolerių.
„Neabejotinai, Vakarų valstybės teroristinėms organizacijoms mokėjo tiesiogiai. Mes turėtume suprasti, kodėl to negalima daryti, tačiau Vakarų valstybių vyriausybės bijojo ir rinkosi mokėti išpirkas“, – aukšto JAV pareigūno žodžius patvirtino buvęs Didžiosios Britanijos diplomatas, iki 2013 m. spalio Viduriniųjų Rytų regioną kuravęs Alistairas Burtas.
Už įkaitus pinigus tenka mokėti ir verslo bendrovėms, tačiau pareigūnai pripažįsta, kad didžiosios sumos plaukia iš valstybių biudžetų. JAV Iždo departamento apskaičiavimu, iki 2011 m. už kiekvieną įkaitą Šiaurės Afrikoje buvo sumokama iki 5 mln. dolerių.
Tapo verslo modeliu
Šiaurės Afrika dažnai minima todėl, kad jos radikaliosios islamo grupuotės vienos pirmųjų užsieniečių grobimą pavertė savo pagrindiniu pajamų šaltiniu.
Praėjusiais metais tarp valstybių vyko teisinis ginčas dėl išpirkų mokėjimo politikos. JAV ir Jungtinė Karalystė siekė, kad ir kitų šalių vyriausybės prisiimtų teisinius įsipareigojimus neteikti jokios finansinė paramos teroristams, net jei būtų reikalaujama išpirka už tų valstybių piliečius. Tam buvo priimta atskira Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucija.
„Mes reguliariai keliame šią problemą Europos ir kitose institucijose. Kuo daugiau teroristinių organizacijų žinos, kad jos gali gerai pasipelnyti iš pagrobtų užsieniečių, tuo situacija bus blogesnė“, – teigė D.S.Cohenas.
Šiaurės Afrika dažnai minima todėl, kad jos radikaliosios islamo grupuotės vienos pirmųjų užsieniečių grobimą pavertė savo pagrindiniu pajamų šaltiniu. Buvusi JAV ambasadorė Malyje Vicki Huddleston patvirtino žinanti, kad Vakarų Europos valstybės mokėjo išpirkas.
2010 m. JAV diplomatė pareiškė, kad Prancūzija sumokėjo 17 mln. dolerių tam, kad išlaisvintų keturis įkaitus. Prancūzija tai pavadino „gandais“.
Prancūzija nemoka išpirkų, – teigė F.Hollande‘as
Analitinio centro „Rand Corp.“ pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad už keturis Nigeryje įkaitais paimtus prancūzus galėjo būti sumokėta 30 mln. dolerių. Nėra tiksliai nurodoma, ar mokėjo Prancūzijos vyriausybė. Šaltinių teigimu, sprendimai galėjo būti priimti tariantis Briuselyje.
Paprašytas komentaro Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as atsakė trumpai: „Prancūzija nemoka išpirkų.“
Tarpininkauja Kataras
Kataro diplomatai dažnai dalyvauja viešose įkaitų perdavimo ceremonijose, o Vakarų politikai negaili jiems padėkų.
Daugelis diplomatų užsiminė apie Kataro tarpininkavimą sprendžiant įkaitų klausimus. Naftos turtinga valstybė seniai naudoja brangias dovanas ir savo užsienio politikos instrumentus sugrąžinanti pagrobtus arabus ir europiečius į gimtąsias valstybes. Tokia pagalba stiprina Kataro pozicijas tarptautinėje diplomatinėje arenoje.
Šios valstybės diplomatai dažnai dalyvauja viešose įkaitų perdavimo ceremonijose, o Vakarų politikai negaili jiems padėkų.
Libano pareigūnai yra pripažinę, kad šių metų kovą, kuomet iš Sirijos radikalų nelaisvės buvo išlaisvintos 16 moterų, Kataras „al Nusra Front“ pajėgoms sumokėjo 16 mln. dolerių.
A.Burto teigimu, Kataras išpirkas moka ne tik iš savo biudžeto, tačiau naudojasi ir Vakarų valstybių pinigais.
Bijo politinės atsakomybės
Didžiausia problema yra Vakarų valstybių silpnumas ir nenoras prisiimti politinės atsakomybės, jei įkaitai bus nužudyti.
2012 m. kovą Jemene dingo iš Šveicarijos atvykusi anglų kalbos mokytoja Sivia Eberhardt. Netrukus internete pasirodė video įrašas, kuriame ji sakė esanti laikoma „al Qaeda" nelaisvėje. Ji prašė Šveicarijos valdžios ir ambasadoriaus padaryti viską, kad ji būtų išlaisvinta.
2013 m. vasario 27 d. Kataro diplomatai privačiu lėktuvu nuskrido į Jemeną ir išlaisvino S.Eberhardt. Pranešta, kad penki „al Qaeda“ atstovai išlipo iš lėtuvo nešini pilnomis pinigų rankinėmis. Lėktuvas su S.Eberhardt pakilo ir nusileido Katare, kur jos jau laukė Šveicarijos atstovai.
Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos atstovai teigė, kad kontaktavo tik su Kataro pareigūnais, kurie padėjo išlaisvinti moterį. Buvo dar kartą patvirtinta, kad Šveicarija nemoka išpirkų ir niekada to nedarys.
Jemeno užsienio reikalų ministras Abu Bakras al Quirbis tuo metu piktinosi, kad situacija tampa nevaldoma, o Kataro susitarimai gali tik paskatinti įkaitų grobimą. Kataro diplomatai atsakė, kad kaltinimai skamba ne tuo adresu, nes jie tik padeda išvaduoti ES piliečius.
Diplomatai užsimena, kad didžiausia problema yra Vakarų valstybių silpnumas ir nenoras prisiimti politinės atsakomybės, jei įkaitai bus nužudyti.
