„Jeigu pažiūrėtume į Rusijos strateginius logistikos planus, parengtus prieš vienerius ar dvejus metus, pamatytume, kad Baltija jiems neegzistavo. Visi keliai ėjo aplenkdami Baltiją, tarsi tai būtų tabu, ir joks bendradarbiavimas nevyko... Jeigu Rusija šiuo metu užsibrėžė tikslą pakeisti šią strategiją ir nutiesti tranzito kelią nuo Maskvos iki Rygos, tokia galimybe, aišku, būtina pasinaudoti“, – interviu Latvijos radijui sakė jis.
Drauge prezidentas pabrėžė, kad greitojo traukinio projektą būtina įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su projektu „Rail Baltica“.
Kaip jau pranešė BNS, Baltijos šalys pernai balandį pradėjo tirti galimybes nutiesti 1 435 mm pločio vėžių geležinkelio liniją „Rail Baltica“, kad būtų galima apskaičiuoti sąnaudas ir išsiaiškinti, kiek ji bus naudinga. Projekto tyrimui vadovauja tarptautinis komitetas, į kurį įeina Latvijos, Lietuvos ir Estijos atsakingų struktūrų atstovai.
„Rail Baltca“ projekto tyrimas įtrauktas į 2007–2013 metų Europos komunikacijų tinklo (TEN-T) programą, „Rail Baltica“ yra Europos Sąjungos (ES) prioritetinis projektas.
Jo tyrimas 50 proc. finansuojamas iš TEN-T biudžeto, 50 proc. nacionalinį finansavimą užtikrina kiekviena šalis iš savo biudžeto. Iš viso šiems tyrimams skirta 396 tūkst. eurų.
Kai baigsis projekto tyrimas, Latvija, Lietuva ir Estija turės susitarti dėl tolesnių veiksmų ir galimybių jį įvykdyti.
Taip pat pranešta, kad per Latvijos ekonomikos ministro Arčio Kamaro susitikimą su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu 2010 m. gruodį buvo susitarta nutiesti greitojo susisiekimo geležinkelį tarp Rygos ir Maskvos iki 2018 m., kai Rusijoje vyks Pasaulio futbolo čempionatas.
