Jos kalbos klausėsi ir šalies premjeras Viktoras Orbanas, ne kartą kritikuotas dėl prieštaringai vertinamų ir žmogaus teises varžančių įstatymų priėmimo.
Senosios demokratinės valstybės turi „dalytis savo patirtimi su naujosiomis besikuriančiomis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos demokratijomis, ir pademonstruoti solidarumą su tais, kurie išėjo į gatves Baltarusijoje, Libijoje ir visame pasaulyje“, – sakė H.Clinton susirinkusiems į iškilmingą Tomo Lantoso instituto atidarymo ceremoniją.
Kritikuodama šalis, kurios teikia prioritetą „nacionalinės ekonomikos augimui, o ne žmogaus teisėms ir laisvėms“, JAV diplomatijos vadovė netiesiogiai kalbėjo apie Kiniją.
Žmogaus teisių problemas nagrinėsiantis Tomo Lantoso institutas yra pavadintas Vengrijoje gimusio buvusio JAV Atstovų Rūmų nario, aktyviai kovojusio už žmogaus teises, vardu.
Prieš H.Clinton apsilankymą Vengrijoje buvę šalies disidentai atviru laišku paragino JAV valstybės sekretorę padėti apsaugoti įstatymų valdymą šalyje nuo ministro pirmininko V.Orbano išpuolių.
Tuo tarpu V.Orbanas kalbėdamas renginyje tvirtino, kad Vengrija ir Jungtinės Valstijos turi bendrus laisvės siekius, nors pripažino, kad jo ir 2008 metais mirusio T.Lantoso požiūriai į Vengrijos vidaus politiką buvo skirtingi.
Vengrijos centro dešiniųjų vyriausybė neseniai sukėlė visos Europos Sąjungos pasipiktinimą dėl naujos šalies konstitucijos, kuri, pasak kritikų, riboja valdžių pasidalijimą, ir žiniasklaidos įstatymo, varžančio spaudos laisvę.
Nors tiesioginės kritikos V.Orbano vyriausybei H.Clinton ketvirtadienį neišreiškė, tačiau pabrėžė, kad „labai svarbu vyriausybei ir pilietinei visuomenei suvokti, kodėl vienos jaunos demokratijos klesti, o kitos sužlunga“.
„Tai, kas vyksta Tunise ir Kaire, atsispindi Budapešte, Džakartoje ir Vašingtone“, – sakė ji.
Vėliau ketvirtadienį H.Clinton atvyks į Vilnių, kur dalyvaus Demokratijų bendrijos renginiuose, pradėtuose organizuoti 2000 metais amerikiečių ir lenkų iniciatyva.
