Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vidurio ir Rytų Europos ateinančiais metais laukia nacionalizmo ir populizmo antplūdis

Protesto dalyvis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Nacionalistas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Daug naujų Europos Sąjungos (ES) narių intensyviai rengiasi aršiems politiniams mūšiams 2010-aisiais ir viliasi, kad neramumai neišplis į miestų gatves, rašo interneto leidinys „Transitions Online“.

Vadinamajam Višegrado ketvertui – Čekijai, Lenkijai, Vengrijai ir Slovakijai, taip pat Baltijos valstybėms, 2010-ieji bus rinkimų metai. Jie taps tramplinu iškilti nacionalistams, ypač abiejose Dunojaus upės pusėse.

Augs nedarbas ir šis veiksnys, tęsiantis ekonomikos krizei, bus naudingas populistams. Tuo tarpu Estija rengsis euro įvedimui.

Kaip rašo „Transitions Online“, veikiausiai net galima būtų pasakyti, kad pokomunistinėms Vidurio Europos ir Baltijos šalims 2010-ieji bus svarbiausi metai nuo jų režimų pasikeitimo 1989-aisiais.

Šias šalis gali užgriūti ekonomikos krizės ir virtinės rinkimų atnešta nacionalizmo bei populizmo banga. Neaišku tik tai, kokia jėga ji smogs. Ekonomikos krizės poveikis išmėgins garsiai deklaruojamą Bendrijos solidarumą ir parodys, ar priklausymas bendrai pinigų sistemai išties yra pranašumas.

Ekspertai įspėja, kad po 2005-aisiais ir 2006-aisiais vykusių rinkimų, kuriuose ne vienoje šalyje pergalę šventę arba bent jau pateko į Vyriausybę nacionalistai, ES ir NATO narėmis tapusios pokomunistinės šalys prarado motyvaciją toliau įgyvendinti reformas, kurti demokratijos institucijas ir kovoti su nepotizmu bei korupcija.

Analitikų nuomone, rinkėjai, kamuojami laisvės ir laisvosios rinkos pagirių, yra apimti nusivylimo ir nemato tikslų ar siekių, už kuriuos reikėtų kovoti.

Vis dėlto šalių ekonomikos iki šiol kasmet augo net iki 6 proc., ir nedarbas pasiekė rekordines aukštumas. Tačiau daugumoje valstybių nebuvo imtasi įgyvendinti struktūrines reformas, o įsivelta į politines rietenas, todėl dabar jos susidūrė su nestabilumo problema. Valstybių biudžetai, net gi esant tokiai situacijai, padidino ir taip nemažus jų įsiskolinimus.

Tiesa, kaip pažymi „Transitions Online“, praėjusiais metais Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas mėgino imtis pensijų reformos, tačiau sulaukė aršaus pasipriešinimo ir atsisakė ketinimų, vos pasirodė pirmieji kreditų krizės požymiai.

Tik Estija sugebėjo sukaupti 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto dydžio sumą specialiame fonde. Tačiau net ir ši šalis neišvengs drastiško biudžeto karpymo.

Kaip rašo „Transitions Online“, grįšime į 2006-uosius, tačiau dabar ekonomikos padėtis bus kur kas prastesnė. Taip, šalys pradės bristi iš krizės, tačiau 2010-aisiais paprasti žmonės skaudžiausiai pajus jos poveikį.

Ateinančiais metais Vidurio Europos laukia populizmo antplūdis. Visur, ypač Vengrijoje ir Latvijoje, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, skambės lengvi pažadai išspręsti sudėtingas ekonomikos problemas.

Populistai net gali padėti išsilaikyti centro dešiniųjų koalicijai Lietuvoje.

Lenkai rinks prezidentą, o tai reiškia, kad perspektyviausiu kandidatu į valstybės vadovo postą laikomo D.Tusko liberalios pakraipos Vyriausybė nesiims jokių ryžtingų žingsnių, tokių kaip valstybės finansų sistemos reforma.

Lenkijos politika neišvengs populizmo bangos. Tą patį galima pasakyti apie Čekiją, kurioje politinės retorikos ašimi taps kova su tradicine politika, tokia kaip privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Visose šalyse toliau augs nedarbo lygis, kuris Latvijoje jau viršijo 20 procentų. Žmonės, atėję į rinkimų apylinkes arba išėję protestuoti į miestų gatves, aiškiai parodys politikams, kaip skaudžiai jiems smogė recesija.

Spaudimas „iš gatvių“ bus puiki dirva suvešėti ne tik populizmui, bet ir nacionalizmui. Kai kuriose šalyse jaučiamas padidėjęs įtarumas užsieniečių ar kitataučių, ypač romų, atžvilgiu. Vertėtų atkreipti dėmesį į, pavyzdžiui, antiimigracines nuotaikas Čekijoje. Tai patvirtina ir naujas pasaulinis „Pew Research Center“ tyrimas.

Nacionalizmo tema neišvengiamai bus eskaluojama per rinkimų kampanijas Slovakijoje ir Vengrijoje. Pastarojoje atvirai ksenofobiškas Judėjimas už geresnę Vengriją (JOBBIK) pateks į parlamentą, kuriame veikiausiai bus trečia pagal vietų skaičių partija, o tai išprovokuos reakciją ne tik Slovakijoje, bet taip pat Rumunijoje, kurioje gyvena daug vengrų.

Slovakijos Vyriausybės vadovas Robertas Fico mėgins patraukti į savo pusę dalį Jano Slotos Slovakijos nacionalinės partijos nacionalistinių pažiūrų elektorato.

Kadangi rinkimai Vengrijoje vyks mėnesiu ar dviem anksčiau nei Slovakijoje, negalima atmesti, kad slovakų nacionalistai gali sulaukti sėkmės ir dėl gero JOBBIK pasirodymo.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min