Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vieni metai praleisti Kremliuje Medvedevo dar nepadarė įtakingiausiu Rusijos žmogumi

Dmitrijus Medvedevas
„Scanpix“ nuotr. / Dmitrijus Medvedevas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vieni metai, kuriuos Dmitrijus Medvedevas praleido Rusijos prezidento kėdėje, kol kas nedavė atsakymo į klausimą, ar po vadovavimo stiliaus Kremliuje pasikeitimo įvyks permainos ir šalies politikoje.

D.Medvedevas pradėjo eiti pareigas 2008 metų gegužės 7 dieną po balsavimo, per kurį dauguma pagal pasitraukiančio į premjerus Vladimiro Putino rekomendaciją parėmė jo statytinio kandidatūrą.

V.Putinui tapus premjeru, abu pareiškė, kad valdys Rusiją kartu. Nuo to laiko V.Putinas įsitvirtino Rusijos politikų populiarumo sociologijos apklausų pirmojoje eilutėje, o dėl tandemo tvirtumo vyksta audringos diskusijos.

„Jie geri partneriai, kurių požiūris į Rusijos ateitį sutampa, bet labai skiriasi jų būdas ir požiūriai į problemų sprendimą“, – sakė vienas pareigūnas, atsakydamas į daugybę komentarų žiniasklaidoje ir tinklaraščiuose dėl neišvengiamo duumvirato valdymo skilimo.

Supainioti 43–ejų metų buvusio teisės profesoriaus ir 56–erių metų buvusio KGB karininko su plieniniu žvilgsniu nesupainios niekas.

Būdamas prezidentu 2000–2008 metais, kai Rusija grįžo į pasaulinę areną kaip veržliai auganti žaliavų gavybos ekonomika ir pareiškė didelio masto politines ambicijas, V.Putinas pavertė Kremlių sprendimų priėmimo šalyje centru. Nė vienas svarbus klausimas negalėjo būti išspręstas apeinant prezidentą.

Viešai V.Putinas mėgo pademonstruoti, kad jam žinoma, kaip gyvena piliečiai, ir nevengė sentimentalumo – pavyzdžiui, nusiuntė naujametė eglutę vaikui iš provincijos arba įsakė nutiesti kelią į atokų kaimą. Kaip sakė jis pats, prezidentas Rusijoje „atsako už viską“, ir tai atitiko tradicinę valdytojo Kremliuje vaidmens sampratą.

Sistemos produktas

D.Medvedevas pradėjo nuo kitko. Dar iki formalaus išrinkimo prezidentu jis susistikime su gubernatoriais kaip pirmasis vicepremjeras suabejojo, ar sistema, kuriai esant „valdžia prasideda Kremliuje“ yra ideali. Tai smarkiai nesutapo su V.Putino imperiniu stiliumi.

D.Medvedevas, kuriam dabar tenka vadovauti vykstant didžiausiai per dešimtmetį ekonomikos krizei Rusijoje, skirdamas pagrindinius ministrus mažiau kliaujasi savo asmeniniais nusiteikimais, ir yra mažiau emocingas nei V.Putinas

Įprastos V.Putino „gatvės“ manieros davė jam nemažai taškų eilinių gyventojų akyse. O D.Medvedevas kalba tarsi kita kalba, profesionaliai žongliruodamas sudėtingomis teisės konstrukcijomis.

Medvedevas daugiau vadybininkas, kuris daugiau dėmesio skiria sistemos veikimui, o ne savo valiai. Sakė jis.

Vyksta dalykai, kurie V.Putino Rusijoje būtų buvę neįtikėtini: ministrai ginčijasi viešose diskusijose klausimais, kuriais abu nacionaliniai lyderiai jau yra pareiškę aiškią nuomonę, ir, regis, nesibaimina, kad bus atleisti.

„Putinas buvo savotiškas Rusijos caras, įsitikinęs, kad be jo įsikišimo Žemė toliau nesisuks“, – sakė vienas Kremliui artimas analitikas.

„Medvedevas daugiau vadybininkas, kuris daugiau dėmesio skiria sistemos veikimui, o ne savo valiai“, – sakė jis.

Skirtingai nei V.Putinas, kuris emocijomis vadovavosi ir persekiodamas Čečėnijos separatistus, ir medžiodamas rodančius apetitą dalyvauti politikoje oligarchus, D.Medvedevas priima sprendimus kur kas pragmatiškiau.

V.Putinas tai glėbesčiavosi su Amerikos prezidentu George`u W.Bushu (Džordžu V.Bušu), tai kaltino Vašingtoną siekiant įsiviešpatauti pasaulyje.

D.Medvedevas buvo santūrus per pirmąjį susitikimą su Baracku Obama (Baraku Obama), iki kurio šalys pareiškė, kad nori tarpusavio santykiuose „paspausti perkrovimo mygtuką“.

Per pirmuosius D.Medvedevo metus taip pat smarkiai sumažėjo nacionalistinė retorika, aidėjusi iš Kremliaus.

Kremlių remiantys jaunimo judėjimai, kurių tvirtos rankos ir agresyvaus patriotizmo apologetika baugino Rusijos liberalus, pasitraukė iš politikos scenos.

D.Medvedevas paragino didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį, nors daugelį jų jo pirmtakas pavadino Vakarų politiniais įrankiais.

„Medvedevas – posovietinis žmogus, kurį, ne taip smarkiai, kaip V.Putiną, kankina atsiminimai apie tautos patirtą pažeminimą po SSRS žlugimo“, – sakė analitikas.

Ieškant sąjungininkų

V.Putinas lengvai rasdavo bendrą kalbą su generolais, labai mėgo skraidyti naikintuvais ir nerti į vandenyno gilumą povandeniniu laivu. D.Medvedevas patogiau sėdėti namie prie nešiojamojo kompiuterio ir naršyti internete.

„Laisvė geriau nei nelaisvė“, – pareiškė jis vienoje kalbų prieš rinkimus, iškeldamas temą, kuri buvo tabu esant V.Putinui.

Ar reiškia stiliaus pasikeitimas, kad Rusija rengiasi atsitraukti nuo V.Putino kurso, kurį buvusio prezidento kritikai vadina demokratijos smaugimu, ar tai dalis žaidimo, kurį sumanė D.Medvedevas, siekdama pakeisti jėgų pusiausvyrą tandeme? Nuomonės skiriasi.

„Medvedevui labai reikia savo įtakos bazių ir partnerių. Medvedevas apeliuoja į visus sluoksnius“, – sako Aleksejus Muchinas iš Politinės informacijos centro.

Kiti mano, kad „naujas stilius“ pasirinktas drauge su V.Putinu.

„Pats Medvedevo pasirinkimas reiškė, kad Putinas pasiryžęs tam tikru mastu pakoreguoti stilių“, – sakė Borisas Makarenka iš D.Medvedevo globojamo Šiuolaikinės raidos instituto ekspertų centro.

Jo nuomone tai, kas vyksta, yra „liberalizacija ... radikaliai nekeičiant institutų. Gana švelni ir laipsniška liberalizacija“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min