Lisabonos sutartis reiškia demokratiškesnę ES ir įtakingesnį Europos Parlamentą (EP). Nuo šiol jis turi bemaž dvigubai daugiau galių įstatymų leidybos ir biudžeto formavimo srityse. Didėja EP įtaka ir ypač svarbioje bendroje žemės ūkio politikoje. Suvienodintos europarlamentarų ir ES šalių ministrų galios priimant teisės aktus ir sprendžiant beveik 40 proc. ES biudžeto paskirstymą žemės ūkiui.
EP gauna papildomų galių narpliojant svarbius teisingumo, vidaus ir tarptautinės prekybos politikos klausimus. Suvienodintos EP narių ir ES šalių ministrų galios ir teikiant visų ES struktūrinių fondų paramą, o dėl bendros vidaus rinkos, aplinkosaugos, transporto, užimtumo ir plėtros reikalų EP jau anksčiau turėjo tokį pat balsą, kaip ir valstybių atstovai.
Europos gyventojams Lisabonos sutartis suteikė galimybę tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus. Surinkus milijono piliečių iš kelių ES valstybių parašus, bus galima reikalauti, kad Europos Komisija pateiktų naujus teisės aktus.
Lisabonos sutartis nėra nei tikslas savaime, nei tobula priemonė. Tai geresnis taisyklių rinkinys ES politikai plėtoti.
ES tampa stipresnė ir demokratinė atskaitomybė: visiems europiniams įstatymams prieš jų priėmimą turės pritarti nacionaliniai parlamentai. Jie taip pat kontroliuos ministrus, posėdžiaujančius Ministrų Taryboje, be kurios sutikimo ES teisės aktas negalės būti priimtas. Dabar tam bus būtinas dar ir Europarlamento, kurį ES piliečiai renka tiesiogiai, pritarimas.
Tokios kontrolės nėra jokioje kitoje tarptautinėje organizacijoje. Tikimasi, kad ji padarys Europą skaidresnę ir atskaitingesnę savo piliečiams.
Lisabonos sutartis leidžia imtis ES svaresnio vaidmens ir įsipareigojimų pasaulyje. Naujoji vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienė Catherine Ashton (džiaugiuosi, kad į šias pareigas paskirta moteris) tampa aiškiu Bendrijos balsu pasauliui. Esu įsitikinęs, jog tai padidins mūsų užsienio politikos veiksmingumą.
ES užsienio politika glaudžiai susijusi su energetiniu saugumu. Į Lisabonos sutartį yra įtrauktas specialus energetikos skirsnis ir solidarumo principas, labai svarbus daugeliui europiečių. ES politikos tikslai šioje srityje aiškūs – tai bendros rinkos sukūrimas, tinklų sujungimas ir energijos tiekimo garantijos. Sutartis nustato ir būtinus bendros energetikos politikos pagrindus – tai, ką pavadinčiau „Europos energetikos bendrija“.
Praėjusį sausį stebėjome tarp Rusijos ir Ukrainos įsiplieskusį dujų konfliktą. Vidury žiemos dviem savaitėms buvo nutrauktas dujų tiekimas didelei daliai Vidurio ir Rytų Europos gyventojų. Taip mes pamatėme, ką gali reikšti bendros ES politikos nebuvimas.
Todėl Lisabonos sutartimi kuriama bendra ES energetikos politika yra artima mano širdžiai. Europiečiai gali nesuprasti visų geopolitinių sudėtingumų, tačiau jie labai gerai pajunta, kada namuose, ligoninėse ar mokyklose išjungiamas šildymas.
Lisabonos sutartis nėra nei tikslas savaime, nei tobula priemonė. Tai geresnis taisyklių rinkinys ES politikai plėtoti.
Prabėgus 20 metų nuo demokratinių pokyčių Vidurio ir Rytų Europoje aš, kaip pirmasis EP pirmininkas iš šios žemyno dalies, didžiuodamasis sakau, kad dabar turime demokratiškų ir veiksmingų taisyklių rinkinį, kuris padės geriau spręsti 27 (galbūt greitai 28 ar 29) valstybėse gyvenančių 500 mln. žmonių problemas.
