Blogas vaikų maitinimasis, nesaugūs lytiniai santykiai, alkoholio vartojamas, nepatenkinamos higienos sąlygos bei aukštas kraujospūdis yra pagrindinės priežastys, lemiančios beveik ketvirtadalį iš apytikriai 60 mln. pasaulyje kasmet užregistruojamų per ankstyvų mirčių, sakoma šios Jungtinių Tautų (JT) agentūros pranešime.
Nepakankamas maitinimasis yra viena iš pagrindinių grėsmių sveikatai neturtingose šalyse, tačiau nutukimas ir antsvoris turtingesnėse šalyse kelia dar didesnį pavojų. Apskritai nesaikingas maisto vartojimas ir nutukimas pasaulyje nusineša daugiau gyvybių negu maisto stygius.
PSO pridūrė, jog eliminavus minėtus sveikatos rizikos veiksnius vidutinė tikėtina žmonių gyvenimo trukmė 2004 metais pasaulyje būtų buvusi beveik dešimtmečiu ilgesnė.„Pasaulyje esama kai kurių didelių, visuotinių ir neabejotinų grėsmių sveikatai“, – sakoma PSO ataskaitoje apie sveikatos grėsmes pasaulyje.
Ši organizacija įvertino 24 pagrindinius sveikatai kenksmingus veiksnius, taip pat nurodė, jog jų pripažinimas ir įvertinimas padėtų politikos formuotojams sukurti strategijas, kurios leistų labiausiai ir taupiausiai pagerinti gyventojų sveikatą.
„Gerėjant sveikatai gali būtų pasiekta keleriopa nauda, – sakoma PSO ataskaitoje. – Neturtingų gyventojų susirgimų naštos mažinimas gali padidinti jų pajamų lygį, o tai savo ruožtu padėtų sumažinti nelygybę sveikatos priežiūros srityje.“
Kai kurie svarbūs sveikatai pavojingi veiksniai, tokie kaip rūkymas, nesaikingas maisto vartojimas ir antsvoris, paprastai yra siejami su aukšto pragyvenimo lygio šalimis, tačiau trys ketvirtadaliai šių veiksnių sukeliamų ligų naštos dabar tenka neturtingosioms ir besivystančioms šalims.
„Sveikatos rizikos veiksniai keičiasi: gyventojai amžiaus vidurkis didėja, nes sėkmingai kovojama su užkrečiamomis ligomis, tačiau kinta fizinio aktyvumo ir mitybos, alkoholio ir tabako vartojimo įpročiai, – pabrėžia PSO. – Svarbu suprasti šiuos rizikos faktorius, siekiant sukurti aiškias ir veiksmingas pasaulio gyventojų sveikatos gerinimo strategijas.“
Ženevoje įsikūrusi PSO nurodo, jog pagrindiniai pasaulyje mirtingumą lemiantys veiksniai yra aukštas kraujospūdis (pasaulyje sukeliantis 13 proc. mirčių), rūkymas (9 proc.), per didelis gliukozės kiekis kraujyje (6 proc.), nepakankamas fizinis aktyvumas (6 proc.), taip pat nutukimas ir antsvoris, nusinešantis 5 proc. gyvybių.
Šie veiksniai didina chroniškų ligų riziką, tarp jų – lemiančias ypač daug mirčių, tokias kaip širdies ligos, diabetas ir vėžinės ligos, sakoma ataskaitoje. Jie veikia „visų pajamų lygių – didelių, vidutinių ir mažų – grupes“.
PSO studija, pagrįsta 2004 metų duomenimis, rodo, jog padėtis sveikatos rizikos veiksnių srityje tampa „globalizuota“, o besivystančioms šalims dėl šių faktorių gali tekti dviguba našta.
„Neturtingiausios šalys vis dar patiria didelę ir koncentruotą naštą dėl skurdo, nepakankamo maitinimosi, nesaugių lytinių santykių, blogos vandens kokybės ir sanitarijos sąlygų, – pabrėžia JT agentūra. – Tuo pačiu mitybos rizikos faktoriai, susiję su dideliu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu ir nutukimu, prie kurių prisideda nepakankamas fizinis aktyvumas, lemia didėjančią bendrą susirgimų naštą.“
PSO pridūrė, jog eliminavus minėtus sveikatos rizikos veiksnius vidutinė tikėtina žmonių gyvenimo trukmė 2004 metais pasaulyje būtų buvusi beveik dešimtmečiu ilgesnė.
