Afganistane galiojančios griežtos taisyklės Vahan koridoriuje yra nereikšmingos. Šis nedidelis, pailgas žemės lopinėlis, įspraustas tarp Tadžikistano, Pakistano ir Kinijos, atkirstas nuo likusios Afganistano dalies snieguotų Hindukušo kalnų. Čia vienintelė daugelio afganistaniečių gyvenimo konstanta karas yra toks tolimas, kaip kad atogrąžų vėjas, rašo dienraštis „New York Times“.
Tiek per sovietų invaziją, tiek per pilietinį karą, tiek per Talibano atėjimą į valdžią ar pasipriešinimą talibams Vahan kovoje faktiškai nedalyvavo. Talibai čia nesirodo. Nesirodo ir amerikiečių kariai. Čia gyvenantys žmonės ruošiami būti klajūnais, ne kariais. Vyraujanti islamo atšaka ismailizmas Vahane yra nuosaiki. Jos dvasinis lyderis Aga Khanas yra milijardierius ir žinoma visuomenės figūra Paryžiuje.
Užsienio turistai po kelis vis užklysta į Vahaną – maždaug 200 per praeitą ir užpraeitą vasarą. Alpinistai seka tokių tyrinėtojų kaip Marco Polo ir Sir Aurel Steino pėdomis. Šiais metais ekspedicijos iš Didžiosios Britinijos ir Lenkijos dalyviai kopė į 6 096 metrų šio regiono viršūnes.
Ilgai Kabulo ignoruotiems Vahano gyventojams trūksta pačių pagrindinių paslaugų. Kita vertus, čia savo veiklą pradeda plėtoti vis daugiau nevyriausybinių organizacijų, kurioms izoliuotas regionas tampa vis patrauklesnis nei pavojingos ir smurtu persmelktos kitos Afganistano dalys. Knygos „Trys puodeliai arbatos“ bendraautoris Gregas Mortensonas su nevyriausybine organizacija Vidurio Azijos institutu, kuriam vadovauja, Vahane pastatė 11 mokyklų. Į šį atokų pasaulio kampelį Laukinės gamtos išsaugojimo bendruomenės darbuotojai iš užsienio atvyksta sekti sniego leopardų pėdomis ir treniruoti vietos klajoklių.
„Vahane nevyko jokie karai ir nebuvo jokio smurto, – laikraščiui pasakojo gidė Malang Daria, kuri 2009 metais buvo dalis pracūzų ir afganistaniečių ekspedicijos, kopusios į aukščiausią Afganistano viršūkalnę Noshaq, stūksančią 7 491 metro aukštyje. – Žmonės čia labai taikūs, labai ramūs.“
Šioje 354 kilometrų ilgio teritorijoje, kurios peizažą puošia platūs slėniai ir aukštos platumos bei Panj upė, gyvena daugiau nei 12 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – etniniai wakhi gyventojai. Kaip ismailizmo atstovai, jie vengia kai kurių pagrindinių islamo normų. Jie nesilaiko ramadano, nors likusiame Afganistane, kuriame daugumą sudaro sunitai, pasninkauti per ramadaną yra viena iš svarbiausių prievolių.
„Ismailizmo atstovai pasižymi šiuolaikiniu požiūriu, – teigia mokslininkas Johnas Mockas. – A.Khanas skatina šiuolaikiškumą.“
Šiame regione esantys kaimai ribojasi su Afganistanu, Pakistanu, Tadžikistanu ir Kinija. Ši teritorija turėtų būti dalis Tadžikistano arba Pakistano, tačiau pagal 1895 metų Didžiosios Britanijos ir Rusijos susitarimą tapo Afganistano kontroliuojama buferine zona, saugančia dvi imperijas nuo susidūrimo.
Ši teritorija ir šiandien yra savotiška niekieno žemė. Ji yra taip nutolusi nuo likusio pasaulio, kad čia vis dar egzistuoja mainais pagrįsta ekonomika. Vasarą gyventojai išmaino avis, ožius ir jakus – dažniausiai vienintelius savo vertingus daiktus – į drabužius ir kitas „prabangos“ prekes, kurių jiems pasiūlo į jų žemes atvykę prekeiviai. Tačiau kai kurie vietos gyventojai priešiškai nusiteikę prieš pašaliečius, perparduodančius gyvulius ir už tai gaunančius didžiulį pelną.
Piemenys prižiūri bandas avių, o moterys, apsivilkusios tradicinėmis raudonomis suknelėmis, dirba kviečių ir miežių laukuose. Burkas jos užsideda tik tuomet, kai vyksta į Ishkashimą – kaimą, esantį vakarinėje šios teritorijos dalyje, kurio pusė gyventojų yra sunitai tadžikai. Kai kurie pirkliai laisvai kerta Afganistano ir Pakistano sieną aukštomis perėjomis.
Rytinėje Vahan koridoriaus dalyje, besiribojančioje su Kinija, gyvena apie 100 klajoklių kirgizų šeimų. Jos įsikūrusios jurtose 3 926 metrų virš jūros lygio.
Tačiau socialinės problemos, būdingos kitoms Afganistano dalims, neaplenkia ir šio regiono. Polinkis į opijų ypač paplitęs tarp kirgizų klajoklių. Jie skundžiasi Kabulo dėmesio stoka. Pasak jų, maistas, bėgantis vanduo ir elektra jų regione – tikra retenybė. Vienas iš šios tautos vyresniųjų Haji Osmanas neseniai kreipėsi į Afganistano prezidentą Hamidą Karzai, prašydamas pagalbos. „Mes vis dar jos laukiame“, – sakė H.Karzai.
