Vienuolynuose, kurie visi kartu žinomi Šventojo Kalno vardu, gyvenantys vienuoliai daugiausiai laiko praleidžia melsdamiesi ir tikslingai izoliavęsi nuo išorinio pasaulio. „Nė vienai moteriai nebuvo leista įžengti čia daugiau nei tūkstantį metų“, – pasakojo Šventajame Kalne lankęsis CNN korespondentas Bobas Simonas.
Šis draudimas galioja ne tik moterims, bet ir moteriškos giminės gyvūnams. Vienintelė išimtis buvo pritaikyta katėms. Vienintelis maistas, kurį vienuoliai importuoja, yra sūris. Visa kita jie užsiaugina patys.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Vienuolynas |
„Vienuolių buvimo šioje vienuolynų respublikoje tikslas – iki neįtikėtino lygmens atsiskirti nuo išorinio pasaulio. Vienuoliai šioje saloje praleido dešimtmečius, taip niekada iš jos ir neišvykdami, – pasakojo žurnalistas. – Išties tai yra net ne sala, bet pusiasalis, tačiau vienuoliai neturi laikraščių, neturi televizijos, radijo ar moterų. Pagrindinė jų idėja – visiškai atsiduoti maldai. Taigi jiems išties visiškai nesvarbu, kas vyksta išoriniame pasaulyje ir jie nenori į jį įsitraukti.“
Anot B.Simono, vienintelė priežastis, kodėl jam ir jo komandai buvo leista pabendrauti su vienuoliais, iš kurių didžioji dalis niekada niekam nėra davę interviu, buvo seniau parengtas reportažas apie ekumeninį patriarchą Baltramiejų – 300 mln. pasaulinės graikų ortodoksų bendruomenės lyderį.
Pasak B.Simono, interviu buvo puikiai sutiktas, ypatingai Jungtinėse Valstijose. „Manau, kad patriarchas tarsi pasakė vienuoliams: „Viskas gerai, įsileiskit juos“, tačiau jis neturi tokios išskirtinės galios, kaip kad popiežius ir gali tik rekomenduoti“, – pasakojo žurnalistas. Taigi net ir turint šią rekomendaciją prireikė kelerių metų, kad žurnalistams galiausiai būtų leista apsilankyti vienuolyne.
Nė vienai moteriai nebuvo leista įžengti čia daugiau nei tūkstantį metų.Nusigauti iki vienuolyno nėra labai paprasta. Pirmiausiai reikia nusigauti iki Salonikų Graikijoje. „Iš Salonikų apie tris valandas reikia važiuoti gal sudėtingu keliu. Tuomet pasieki vietą, iš kurios reikia sėsti į keltą. Vienintelė problema – vanduo nuo šio miesto iki Atono kalno yra labai neramus“, – kalbėjo B.Simonas.
Žurnalistas pasakojo, kad dalis jo komandos įstrigo mieste trims dienoms laukdami, kol vandenys nurims ir bus galima persikelti į pusiasalį.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Sausumos siena su vienuolių respublika |
„Galbūt kur nors yra miškas ar kalnas, kuris nepasikeitė per pastaruosius 1 500 metų. Tačiau kalbant apie vietą, kurioje gyvena žmonės, nemanau, kad kur nors yra tokia vieta, kaip Atono kalnas“, – pasakojo B.Simonas.
Per Antrąjį pasaulinį karą Atono kalną saugojo pats Adolfas Hitleris. Kai naciai įsiveržė į Graikiją, vokiečių kariai pasiūlė vienuoliams kreiptis į A.Hitlerį. Jie taip ir padarė ir A.Hitleris suteikė Atono kalnui apsaugą. Tačiau vienuoliai žurnalistui pasakojo, kad A.Hitleris planavo apiplėšti vienuolynus dėl jų turėtų meno vertybių. Jis netgi buvo atsiuntęs į vienuolynus vokiečių atstovus, kurie nufotografavo per 1 000 meno darbų. Tačiau A.Hitleris buvo sutriuškintas taip ir nespėjęs pasisavinti nė vieno meno kūrinio.
„Vienuoliai neturi jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Visas jų dėmesys skiriamas tam, kaip išsaugoti kalną, nes jiems tai pati švenčiausia vieta visame pasaulyje. Tai vieta, kur atsidavimas maldai yra veiksmingesnis nei bet kur kitur“, – kalbėjo žurnalistas.
Daugiau apie Atono kalną galite paskaityti ankstesniame 15min.lt straipsnyje.
Daugiau autentiškų vaizdų rasite susietose nuotraukų galerijose (žr. dešinėje).
