Yra keli svarbūs klausimai, kurie žymi ketverius V.Orbano darbo metus, kai jo dešiniųjų vyriausybė prastūmė beveik 860 įstatymų – padedama dviejų trečdalių daugumos parlamente.
Žiniasklaidos reformos
Netrukus po to, kai 2010 metais atėjo į valdžią, V.Orbanas prastūmė naują žiniasklaidos įstatymą ir iškart sukėlė prieštaringų vertinimų audrą, kuri jį lydėjo visus tuos ketverius metus. Įgyvendinant tas reformas buvo sukurta nauja žiniasklaidos taryba, reguliuojanti žiniasklaidos turinį. Ši taryba, kuriai vadovauja artimi V.Orbano partijos „Fidesz“ sąjungininkai, gavo įgaliojimus skirti didžiules baudas žiniasklaidos priemonėms ir priversti žurnalistus atskleisti savo šaltinius.
Teisių gynimo grupės kritikavo šį įstatymą ir teigė, kad juo pažeidžiamos spaudos laisvės. Europos Sąjunga (ES) pareikalavo to įstatymo pataisų. Vėliau vyriausybė kiek pakoregavo įstatymą, bet Briuselio susirūpinimo tai neišsklaidė.
Centrinio banko valdytojų tarybą dabar sudaro tik žmonės, artimi „Fidesz“
Po to Budapeštas priėmė virtinę kitų įstatymų, kurie laikomi varžančiais teismų sistemą ir centrinį banką. Tai galiausiai nulėmė derybų su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir ES – dėl finansinės pagalbos paketo Vengrijai – sustabdymą.
Centrinio banko valdytojų tarybą dabar sudaro tik žmonės, artimi „Fidesz“.
Nauja konstitucija
2012 metų sausio 1 dieną įsigaliojo nauja konstitucija, kuri vėl išprovokavo teisių gynėjų pasmerkimą pačioje Vengrijoje ir užsienyje.
Kritikai, tarp jų – Europos Komisija, sakė, kad ja pakertama demokratija, nes buvo panaikinti gyvybiškai svarbūs saugikliai ir atsvaros dėl vyriausybės įgaliojimų.
Į tekstą įtraukta daug formuluočių apie krikščioniškas vertybes, juo apribojamos Konstitucinio Teismo teisės, sumažinamas valstybės remiamų religijų skaičius, o opozicijoje esantys socialistai laikomi atsakingais už nusikaltimus, kuriuos įvykdė buvusi Komunistų partija.
Po kelių dienų dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves pasmerkti „Orbano diktatūros“, o Briuselis pagrasino Budapeštui teisiniais veiksmais, jeigu jis nesuderins savo įstatymų su ES principais.
Neortodoksinė ekonominė politika
V.Orbano ekonominė politika vertinama taip pat prieštaringai, kaip ir jo teisinės reformos. Vengrija, kuri yra tarp šalių, labiausiai nukentėjusių nuo pasaulinės finansų krizės, sugebėjo atsigauti be TVF ir ES pagalbos.
Tačiau kad tai pasiektų, V.Orbanas nacionalizavo privačius pensijų fondus ir įvedė specialius mokesčius bankininkystei, energetikai, mažmeninei prekybai ir telekomunikacijoms, sumažindamas komunalinių paslaugų įmonių, kurių dažna priklauso užsieniečiams, sąskaitas.
Premjero poste dirbant V.Orbanui, padaugėjo antisemitinių incidentų
Naudodamas tipišką nacionalistinę retoriką, jis tas priemones pavaizdavo kaip pastangas apginti vengrus nuo „atakų“ iš užsienio.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nurodė, kad Vengrijos ekonomiką užlaikė ribotos investicijos ir per didelis vyriausybės kišimasis.
Antisemtizmas
Premjero poste dirbant V.Orbanui, padaugėjo antisemitinių incidentų, nors jis žadėjo „nulinę toleranciją“ tokiems išpuoliams. Vengrijoje rengtos pagerbimo ceremonijos karo laikų lyderiui ir Adolfo Hitlerio sąjungininkui Miklosui Horthy, pastangos reabilituoti kai kuriuos antisemitiškus rašytojus taip pat sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Nobelio premijos laureatas, Holokaustą išgyvenęs rašytojas Elie Wieselis grąžino aukščiausią Vengrijos valstybinį apdovanojimą dėl to, ką pavadino istorijos baltinimu, o neseniai Pasaulio žydų kongresas griežtai sukritikavo bandymus „falsifikuoti istoriją“ Vengrijai minint šios šalies žydų deportavimą į nacių stovyklas 1944 metais.
