Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus ateitis laidojama Astravo miškuose

Astravo AE statybos Baltarusijoje
Vasilijus Semaško / Astravo AE statybos Baltarusijoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Netoli Vilniaus kylanti Baltarusijos atominė elektrinė – daug pavojingesnė, nei iki šiol manyta. Ji statoma ten, kur vyko stipriausias šios šalies istorijoje žemės drebėjimas. „15 min“ tyrimas rodo, kad Baltarusijos valdžiai labiau rūpi ne pati elektrinė, bet galimybė turėti politinį ir ekonominį ginklą, kuriuo bus galima šantažuoti Lietuvą ir visą ES. Šiandien – pirmoji rašinių ciklo dalis, kurioje papasakosime apie šio grėsmingo projekto ištakas ir tikruosius mastus.

Lietuvos pareigūnai, iki šiol rimtai nekalbėję apie baltarusių atominės elektrinės, kuri statoma vos už 52 km nuo Vilniaus, projektą, pabudo tik šį pavasarį. Su kaimynais bendros kalbos neranda ne tik premjeras Andrius Kubilius ar energetikos ministras Arvydas Sekmokas, bet ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos vadovė, papriekaištavusi Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai už sumanymą Vilniaus pašonėje statyti atominę elektrinę, išgirdo tokį atsakymą: „O jūs Ignaliną nuo mūsų sienos patraukit.“

Nežino ar slapukauja?

2009 m. rudenį su A.Lukašenka susitikusi D.Grybauskaitė išgirdo pasiūlymą kartu statyti šį objektą. Prezidentė pasiūlymą atmetė: „Lietuva pati statys naują atominę elektrinę“. Mūsų valdžios atstovai iki šiol skeptiškai vertino A.Lukašenkos užmojus: esą Baltarusija blefuoja. Tačiau jie skaudžiai klydo.

Kovo mėnesį Minskas ir Maskva pasirašė susitarimą dėl dviejų reaktorių atominės elektrinės statybos Baltarusijoje. Rusai ne tik pastatys šią elektrinę, bet ir finansuos jos statybas, aprūpins personalu.

Net ir po šios žinios Lietuvos premjeras bei energetikos ministras pareiškė netikintys, kad elektrinė bus statoma. A.Sekmokas neturi informacijos, kad Baltarusijos atominei elektrinei išduotas statybos leidimas: „Kalbėti apie realias statybas šiandien rimto pagrindo nėra.“ A.Kubilius jam pritaria: „Niekas nepasikeitė, tik tai, kad Baltarusijos prezidentas su Rusijos premjeru susitarė, kad jau tuoj tuoj statys.“

Tačiau po „15min“ atlikto tyrimo paaiškėjo: arba premjeras ir ministras yra labai blogai informuoti, arba slepia tai, ką žino. Pasirodo, Baltarusijos atominės elektrinės statybos jau gerokai įsibėgėjusios. Darbai vyksta net savaitgaliais. Tiesiami keliai, baigiama įrengti infrastruktūrą, jau išlyginta statybų aikštelė. 

Vasilijus Semaako/Astravo AE statybos Baltarusijoje
Vasilijus Semaško/Astravo AE statybos Baltarusijoje

Keturios aikštelės

Baltarusija jau seniai norėjo pasistatyti atominę elektrinę, tačiau iš pradžių apie vietą prie Lietuvos sienos nebuvo nė kalbos. Statyboms iš pradžių buvo numatoma vieta, pavadinta  „Krasnopoliansko aikštele“. Atrodė, kad sprendžiant saugumo problemas sunku rasti geresnę vietą.

Elektrinės saugumas baltarusiams turėtų būti ypač aktualus. Trečdalis šalies teritorijos užteršta Černobylio radionuklidais, tad visuomenėje plintančią „radiofobiją“ galima suprasti. Baltarusiai suvokia, kad atominė elektrinė yra neišvengiama išplėtotos pramonės šalyje, anksčiau su pasididžiavimu vadintoje „Sovietų Sąjungos surinkimo cechu“. Kita vertus, nedaug baltarusių norėtų, kad elektrinė iškiltų greta jų namų.

Pavadinimas „Krasnopoliansko aikštelė“ buvo pasirinktas dėl netoli esančio kaimo Krasnaja Poliana. Tai – gūdi vieta Mogiliovo srityje. Ji apsupta miškų, kuriuose po Černobylio avarijos iki šiol fiksuojamas padidėjęs radiacinis fonas. Dėmesys į šią vietą buvo atkreiptas dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai subyrėjus SSRS tapo aišku: anksčiau ar vėliau teks patiems statyti atominę elektrinę.

Jau tuomet šioje vietoje buvo atlikti pirmieji tyrimai. Tačiau 1998 m. Baltarusijos parlamentas priėmė 10 metų trukmės moratoriumą atominės elektrinės statyboms. Darbai sustojo. Tačiau po kelerių metų nutarta atominę elektrinę vis dėlto statyti. 2006 m. tyrimai ties Krasnaja Poliana buvo atnaujinti.

Pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimus, renkant vietą elektrinei, turi būti pateikti duomenys apie mažiausiai dviejų numatomų statybos vietų tyrimus. Todėl buvo parinkta ir antroji galima statybos vieta. Ji irgi buvo Mogiliovo srityje, netoli Kukšinovo kaimo. Tačiau tai – tankiau apgyvendinta vietovė.

Pagal oficialią versiją, vien tik dėl saugumo reikalavimų TATENA buvo nuspręsta pateikti ne dviejų, o net keturių numatomų statybos vietų tyrimų rezultatus. Tai turėjo parodyti, kaip atsakingai Baltarusijoje vertinamas elektrinės saugumas. Dvi atsarginės vietos numatytos netoli sienų su Lietuva ir Latvija. Tai – Astravo ir Verknedvinsko aikštelės.

Dviejų pastarųjų rezervinių vietų pavadinimai buvo paminėti 2007 m. Tuo metu dar nebuvo išspręsti visi neaiškumai dėl Ignalinos AE uždarymo.

Mogiliovo srityje statybai numatytos Krasnopoliansko ir Kukšinovo aikštelės yra palyginti retai gyvenamoje teritorijoje, žemė nelabai vertinga, teritorija  iš dalies užteršta radioaktyviomis medžiagomis, architektūros paminklų nedaug. Atrodė suprantama, kad atominė elektrinė gali iškilti vienoje iš šių vietų.

Variantai Astrave ir Verknedvinske visuomenei kėlė nuostabą. Šios vietos Baltarusijos šiaurėje – švarių ežerų, didingų ir savo istorija turtingų bažnyčių kraštas. Šiuos kraštus mažiausiai palietė Černobylio katastrofa, čia gausu draustinių ir poilsio vietų. Šiaurėje, greta švarių ežerų, Rusijos piliečiai perka sodybas.

Tyliai ir slaptai

Vasilijus Semaako/Astravo AE statybos Baltarusijoje
Vasilijus Semaško/Astravo AE statybos Baltarusijoje

Kai Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pradėjo galingą informacinę kampaniją apie neišvengiamą atominės elektrinės statybą, statybos vietos ir jų tinkamumas nebuvo viešai svarstoma.

Dažniausiai žinios apsiribodavo valdininkų pasisakymais, kad Baltarusijoje bus „šiuolaikinė, patikima ir saugi atominė elektrinė“. Žurnalistų ir aplinkosaugininkų bandymai iš oficialių asmenų gauti konkrečių duomenų apie numatomų vietų tyrimus buvo bergždi. „Jau įvykdyta tiek ir tiek procentų numatytų tyrimų darbų“, – tik tiek pavykdavo išpešti.

Ne mažesnė paslaptis buvo ir statybų vietą renkančios komisijos darbas. Baltarusijoje nė karto nebuvo paskelbtas sąrašas asmenų, sprendusių, kur statyti elektrinę. Tik vienoje spaudos konferencijoje  iš valdininkų pavyko gauti informacijos, kad šios komisijos nariai yra ir sričių, kuriose vykdomi tyrimai, administracijų vadovai.

2007 m. paskelbta, kad konkreti vieta elektrinei bus išrinkta 2008-ųjų pavasarį, tačiau konkretus sprendimas buvo atidėtas mažiausiai tris kartus.

2008 m. balandį visose numatomose vietose buvo baigti geologiniai tyrimai. Galima statybos vieta Verknedvinske (Vitebsko sritis) atkrito. Geologinius tyrimus vykdę specialistai prasitarė, kad, tik pradėjus darbus šioje vietoje, aptikti aukštai slūgsantys gruntiniai vandenys. Vieta statyboms netiko, todėl beveik iš karto ir buvo atmesta. Apsilankius šioje „aikštelėje“ tapo akivaizdu, kad geologinių tyrimų čia iš esmės nebuvo.

Tų pačių metų pavasarį valdininkai pirmenybę jau oficialiai ėmė teikti Kukšinovo aikštelei. Kalbėdami apie Krasnopolianską jie pabrėždavo, kad tose vietose daug molio. Dėl to statant elektrinę esą padidėtų betono sąnaudos. Molio toje vietoje iš tiesų yra. Tačiau pagal neoficialią geologų informaciją, jo struktūra nustebino net kartu dirbusius Rusijos specialistus. Pasak jų, betono sąnaudos padidėtų labai nežymiai.

Jau ankstyvojoje galimų statybų vietų tyrimo stadijoje pasigirdusios kalbos apie betono taupymą kirtosi su oficialiais valdininkų patikinimais, kad renkant vietą elektrinei pirmenybė bus teikiama saugumui. Nejaugi bus taupomas net betonas?

Beje, 2008 m. pavasarį geofizikų ekspedicijos vadovas Krasnopoliansko aikštelę dėl palankios geografinės padėties ir reto gyventojų tankumo įvardijo kaip labiausiai tinkamą statyboms. „Ši aikštelė yra geriausia vieta atominei elektrinei“, – pareiškė Jungtinio energetikos ir branduolinių tyrimų instituto laboratorijos vedėjas Vaganas Kazanianas.

Baltarusijos šiaurė – švarių ežerų, didingų ir savo istorija turtingų bažnyčių kraštas, kurį mažiausiai palietė Černobylio katastrofa, čia gausu draustinių ir poilsio vietų.Nė vienoje iš trijų numatomų galimos statybos vietų – Kukšinove (Mogiliovo sritis), Astrave (Gardino sritis) ir Krasnopolianske (Mogiliovo sritis) – nėra natūralių aplinkybių, galinčių sutrukdyti elektrinės statybas. Tačiau, kaip tuomet pabrėžė V.Kazanianas, Krasnopolianskas „geriausiai ištirtas“, o tos vietos privalumas – mažas gyventojų tankumas: „Tai yra savotiškas meškos guolis. Kai kritikai tvirtina, kad prancūzai atominę elektrinę pasistatė beveik prie Paryžiaus, aš jiems atsakau: jie vietos neturi. O mes turime vietą, kur ji tiktų“.

Ekspertas nepeikė ir Kukšinovo aikštelės. Tačiau ten yra daug dirbamos žemės. Juolab, privalomai stebimoje teritorijoje atsidurtų apie 240 tūkst. gyventojų, dalį jų dėl statybų reikėtų perkelti kitur. Krasnopolianske tėra 19 tūkst. gyventojų, jų dėl statybų iškeldinti nereikėtų.

Trečiadienį skaitykite: kodėl atominė elektrinė Astrave kelia baimę geologams? Kodėl Baltarusijos valdžia nusprendė būtent šalia Lietuvos statyti atominę elektrinę?

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min