Oro erdvė skrydžiams virš Lietuvos neuždaryta. Sprendimą skristi ir atsakomybę prisiima orlaivių pilotai. Vilniaus oro uostas praneša, kad pirmadienį laukiama atskrendančių dviejų lėktuvų iš Hurgados, orlaivių iš Maskvos ir Vienos.
Iš Vilniaus išvyko lėktuvai į Maskvą, Romą, pakilo užsakomasis reisas į Tenerifę.
Lėktuvus ruošiasi priimti ir Kauno bei Palangos oro uostai. Skrydžius šiek tiek atnaujino ir didžiosios aviakompanijos. SAS pranešė, kad lėktuvai iš Amerikos leidžiasi Osle (Norvegija) ir Stokholme (Švedija). Keleiviai į Kopenhagą (Danija) gabenami autobusais.
Reikalauja sušvelninti draudimus skraidyti
Savaitgalį įvykus daugybei bandomųjų skrydžių, kuriuos atliko didžiosios aviakompanijos, jau pasigirdo reikalavimų atšaukti griežtus draudimus. Aviakompanijos per dieną bendrai patiria 200 mln. dolerių nuostolių. Todėl kai kurių kompanijų atstovai po bandomųjų skrydžių, per kuriuos nebuvo nustatyta jokio neigiamo ugnikalnio pelenų poveikio orlaiviams, jau garsiai sako, jog draudimas skraidyti buvo priimtas remiantis teorinėmis galimybėmis.
CNN praneša, kad pirmadienį Europos transporto ministrai aptarinėja susidariusią padėtį ir nagrinėja bandomųjų skrydžių rezultatus. Dar sekmadienį Europos Komisijos transporto komisaras Siimas Kallas išreiškė viltį, kad pirmadienį maždaug pusė Europos oro erdvės bus saugi skrydžiams.
Kol aukšti ES valdininkai ir ekspertai sprendžia, ką daryti toliau, vis garsiau kalbama, kad jei lėktuvai tuoj pat nepakils į orą, per artimiausias kelias savaites sulauksime aviakompanijų bankrotų bangos. BBC praneša, kad Britų oro linijų pilotų asociacija jau pareiškė, kad oro bendrovėms reikia Vyriausybių finansinės paramos, panašios į tą, kuri buvo suteikta bankų sektoriui.
Pirmadienį oro erdvė vis dar buvo uždaryta virš Didžiosios Britanijos, dalies Skandinavijos, vis dar neveikia didieji oro uostai: Hitrou Londone, Frankfurto, Paryžiaus, Amsterdamo. Romos ir Madrido oro uostų veikla apribota.
Tuo tarpu ugnikalnio pelenų debesis stebintys Norvegijos meteorologai teigia, kad lėktuvams pavojingos dulkės virš dalies Europos išsilaikys mažiausiai iki trečiadienio. Sprendžiant iš norvegų prognozių, dulkės dengs ir Lietuvos oro erdvę.
Norvegijos meteorologijos instituto paruoštą animuotą prognozę galite pamatyti čia.
Panašias prognozes teikia Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnyba. Jos prognozes galite pamatyti čia.
Papildyta 14.39 val.: Saugius skrydžius Europos oro erdvėje užtikrinanti agentūra „Eurocontrol“ praneša, kad pirmadienį virš senojo žemyno planuojama įvykdyti apie 8 tūkst. - 9 tūkst. skrydžių. Paprastai pirmadieniais būdavo įvykdoma apie 28 tūkst. skrydžių.
Lyginant su sekmadieniu, pirmadienį greičiausiai bus atšaukta 9,8 proc. mažiau skrydžių (sekmadienį buvo atšaukta 79,8 proc. skrydžių, tikimasi, kad pirmadienį bus atšaukta 70 proc.).
Pirmoje dienos pusėje pirmadienį oro navigacijos paslaugos civilinei aviacijai nebuvo teikiamos didelėje Europos dalyje. Draudimas skraidyti apėmė Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Suomiją, Kai kurias Prancūzijos dalis, Vokietiją, Vengriją, Airiją, Olandiją, šiaurinę Italijos dalį, Lenkiją, Rumiją, Slovėniją, Šveicariją, dalį Ukrainos ir Jungtinę Karalystę.
Kai kuriose iš išvadintų šalių skrydžiai buvo galimi priklausomai nuo susidariusių sąlygų ir pateikiamų prognozių.
Oro eismui buvo atvira dalis pietų Europos - Portugalija, Ispanija, dalis Italijos ir Prancūzijos, Balkanų regionas, Bulgarija, Graikija, Turkija, taip pat ir dalis šiaurės Europos (Norvegija ir dalis Švedijos).
