„Mes persekiosime teroristus visur: oro uoste – oro uoste, vadinasi, jūs jau man atleiskite, tualete sučiupsime, – mes ir išvietėje juos pribaigsime, pagaliau. Viskas, klausimas išspręstas galutinai“, – tai pasakė V.Putinas 1999 metų rugsėjį, dar būdamas ministru pirmininku.
“Praėjus beveik 12 metų V.Putinas, kuris po dviejų prezidento laikotarpių vėl yra premjeras, prisiminė šį posakį, kalbėdamasis su Magnitogorsko metalurgijos kombinato darbininkais.
„Atsimenate, aš leptelėjau dėl to, kad pribaigsime ten kažkur? Aš kažkur buvau išvykęs (Astanoje), atskridau į Piterį, ir buvau susinervinęs. Manęs bičiulis klausia – kodėl tu toks liūdnas? Aš sakau – leptelėjau kažką, matyt, kur nereikia. Nemalonu, neturiu aš, patekęs į tokį lygį, taip liežuviu malti, plepėti“, – papasakojo V.Putinas Magnitkos darbininkams, prisimindamas sudėtingas savo politinės karjeros situacijas.
Atsakydamas į tai V.Putino pašnekovas papasakojo jam, kad „dabar taksi važiavau, ir taksistas sako – ten vyras kažkoks atsirado, teisingus dalykus kalba!“.
Kiek sutrumpintas posakis apie teroristus („pribaigti išvietėje“) iki šiol tebėra labiausiai atpažįstamas nūdienos šalies politikų aforizmas, nors pats V.Putinas vėliau ne kartą vartojo šiurkščius įsimenančius žodžius.
Daug atgarsių sukėlė ir jo atsakymas užsienio žurnalistui spaudos konferencijoje Briuselyje 2002 metais.
„Jeigu jūs norite visiškai jau tapti islamo radikalu, ir esate pasiryžęs būti apipjaustytas, tai aš jus kviečiu į Maskvą. Mūsų šalyje daug konfesijų, turime specialistų ir šiuo klausimu, ir aš parekomenduosiu jam padaryti šią operaciją taip, kad jums jau daugiau niekas neužaugtų“, – tada rėžė jis.
