„Jeigu JAV ir Rusija susitartų dėl bevizio režimo anksčiau nei Rusija ir ES – tai būtų istorinis žingsnis“, – sakė V.Putinas per susitikimą su Maskvoje besilankančiu JAV viceprezidentu Joe Bidenu.
Savo ruožtu J.Bidenas pavadino bevizio režimo su Rusija įvedimą gera idėja.
Rusijos premjeras tęsė savo mintį, pažymėdamas, kad toks žingsnis sulaužytų „visus senus stereotipus tarp Rusijos ir JAV“. „Mes užverstume labai svarbų mūs praeities puslapį ir pradėtume viską iš naujo“, – pabrėžė V.Putinas ir pridūrė, kad toks žingsnis sukurtų visiškai naują moralinę atmosferą tarp JAV ir Rusijos.
JAV viceprezidento J.Bideno nuomone, atėjo laikas dėmesį sutelkti į Rusijos ir JAV ekonominį bendradarbiavimą. Anot jo, ankstesnė administracija per aštuonerius metus nepasinaudojo tomis galimybėmis, kurių buvo šioje srityje.
„Per ankstesnius aštuonerius metus mūsų administracija nepasinaudojo tomis galimybėmis, kurių buvo bendradarbiavimo srityje. Atėjo laikas sutelkti dėmesį į ekonomiką“, – sakė J.Bidenas per susitikimą su V.Putinu.
J.Bidenas pažymėjo, jog trečiadienį dalyvavo susitikime su grupe amerikiečių ir rusų verslininkų, kuriame vienas Rusijos bendrovių vadovų aiškino, kad į Rusiją naudinga investuoti, nes čia didelė rinka.
„Boeing“ pirmininkas sakė: „Jūs žinote, aš nesutinku. Aviacijos pramonės rinka Kinijoje septynis kartus didesnė nei Rusijoje. Bet mes čia todėl, kad Rusijoje yra intelektualinis kapitalas“, – sakė J.Bidenas.
Ketvirtadienį J.Bidenas susitiko ir su Rusijos nevyriausybinių organizacijų aktyvistais ir patikino juos, kad Amerika suinteresuota tuo, jog Rusijoje būtų plėtojama demokratija ir laikomasi pilietinių laisvių.
„Jis (Bidenas) sakė, kad Jungtinėms Valstijoms žmogaus teisių ir demokratijos tema nepaprastai svarbi, ir jos nuolat sugrįžta prie jos“, – sakė Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva, kuri dalyvavo susitikime su J.Bidenu.
L.Aleksejeva sakė, kad susitikime su viceprezidentu, esančiu Rusijoje su trijų dienų vizitu, iškėlė rinkimų Rusijoje temą.
Mūsų nafta yra svarbiausia mūsų situacijos, susijusios su žmogaus teisėmis, priešininkė. Tai – tiesioginė priklausomybė. Vakarai bijo mus smarkiai kritikuoti, nes priklauso nuo naftos ir dujų, – pareiškė Liudmila Aleksejeva.„Mes pasakėme, kad mes, teisių gynėjai, nesirengiame eiti į valdžią, bet suprantame, kaip svarbu mūsų šaliai, kad rinkimai būtų sąžiningi. Tai pasakytina ne tik apie pačią rinkimų dieną, bet ir partijų registraciją, eterio laiko suteikimą joms“, – sakė L.Aleksejeva.
Prieš susitikima žmogaus teisių gynimo veteranė sakė nesitikinti iš susitikimo su viceprezientu kokių nors garsių pareiškimų.
„Mūsų nafta yra svarbiausia mūsų situacijos, susijusios su žmogaus teisėmis, priešininkė. Tai – tiesioginė priklausomybė. Vakarai bijo mus smarkiai kritikuoti, nes priklauso nuo naftos ir dujų“, – pareiškė L.Aleksejeva interviu agentūrai „Interfax“.
Rusijos centro „Memorial“ vadovas Olegas Orlovas sakė agentūrai „Interfax“, kad susitikimas su J.Bidenu Rusijos piliečių aktyvistams buvo įdomus.
„Mes gavome tam tiktų įdomių signalų. Pavyzdžiui, Bidenas sakė kai kuriems mano kolegoms, kad Rusijos stojimas į Pasaulinę prekybos organizaciją vienaip ar kitaip susijęs su situacijos žmogaus teisių srityje Rusijoje, visų pirma su tuo, kaip bus surengti rinkimai“, – sakė O.Orlovas.
„Bidenas pareiškė, kad JAV Kongresas sies balsavimą dėl Jacksono-Vaniko pataisos panaikinimo su tuo, kaip laikomasi Rusijoje žmogaus teisių, ir su tuo, kiek sąžiningi bus rinkimai“, – pranešė centro „Memorial“ vadovas.
Jacksono-Vaniko pataisa, kurią JAV kongresas priėmė dar 1974 metais, įvedė prekybos su SSRS apribojimus kaip sankciją už emigracijos laisvės nebuvimą Sovietų Sąjungoje.
Dabar pataisa formaliai tebegalioja kai kurioms valstybėms – SSRS teisių perėmėjoms. Nuo 1989 metų JAV kasmet paskelbdavo pataisos galiojimo moratoriumą, bet Kongresas oficialiai jos nepanaikino.
O.Orlovas pareiškė, kad iškėlė per susitikimą su JAV viceprezidentu žmogaus teisių laikymosi kovojant su terorizmu temą. „Aš pasakiau Bidenui, kad abi mūsų šalys susiduria su terorizmo iššūkiais, kad mes turime kovoti su terorizmu. Ir Rusija, ir JAV šioje kovoje žengia neteisingus žingsnius“, – pranešė teisių gynėjas.
„Neteisingai suprantamam saugumui Rusija ir JAV paaukoja žmogaus teisių principus. Pas mus kovai su terorizmu naudojamas valstybės teroras, o Amerikoje, kaip mes žinome, yra slaptų kalėjimų, vyksta kankinimai, pagrobimai. Dabar naujoji Amerikos administracija negali ištesėti pažado uždaryti neteisėtą kalėjimą Gvantaname“, – išdėstė O.Orlovas savo poziciją.
„Aš pasakiau, kad toks JAV atsitraukimas nuo žmogaus teisių principo pirmenybės smarkiai pakenkė kovai už žmogaus teises visame pasaulyje, taip pat ir Rusijoje. Bidenas sutiko ir pasakė, kad neturi būti dvejopų standartų. Jis pareiškė, kad kalėjimas Gvantaname turi būti uždarytas. Jis pažymėjo apgailestaująs, kad JAV prezidentui ir jam prieštarauja Kongresas šiuo klausimu, bet jie toliau dės pastangas, nes šį kalėjimą reikia uždaryti“, – pranešė „Memorial“ vadovas.
Susitikime su J.Bidenu taip pat dalyvavo Rusijos ombudsmenas Vladimiras Lukinas, Visuomenės rūmų pirmininkas Jevgenijus Velichovas, Judėjimo Chimkų miškui ginti vadovė Jevgenija Čirikova, teisių gynėjai Levas Ponomariovas, Jurijus Džibladzė, Svetlana Ganuškina, Jelena Panfilova, žurnalistas ir tinklaraštininkas Olegas Kašinas, taip pat religiniai veikėjai, tokie kaip metropolitas Ilarionas, vyriausiasis muftijus Ravilis Gainutdinas, rabinas Adolfas Šajevičius.
