-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Vladimiro Putino sąmokslas prieš Europą

Prieš trejus metus tūkstančiai žmonių rinkosi Kijeve ir reikalavo, kad valdžia pasirašytų ES ir Ukrainos asociacijos sutartį. Šiandien tai Europai, už kurią kovojo ukrainiečiai, jau reikia gyvybės palaikymo aparato, rašo Brianas Whitmore'as portale „Radio Free Europe“.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr.

2013 metų gruodį ukrainiečiai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje mojuoja ES vėliavomis. 2016-ųjų gruodį viena Prancūzijos prezidento rinkimų favoričių Marine Le Pen pažada išvesti šalį iš Bendrijos.

Jau pustrečių metų Ukrainos kariai kovoja ir šimtai jų žūsta už šalies ateitį ne Rusijoje, o Europoje. Tuo metu po Senąjį žemyną nuvilnija populizmo banga, pasiekianti ir Ameriką. Vieningos Europos idėja – pavojuje.

Pasaulinės krizės atoveiksmis

Treji metai, skirtumas didžiulis. Tuomet atrodė, kad europietiškos vertybės tvirtai veržiasi ne tik į Ukrainą, bet ir į Gruziją bei Moldovą, bet dabar jos, regis, traukiasi iš pagrindinių Bendrijos valstybių.

Kelias iš Euromaidano į „Brexit“ ir M.Le Pen iškilimą – niūrus, varantis į depresiją. O apie šį maršrutą kalba visi, kas tik netingi.

Vida Press nuotr./Marine Le Pen
Vida Press nuotr./Marine Le Pen

Europos lyderystės tinklo direktorius Adamas Thomsonas neseniai pastebėjo, kad į sceną sugrįžtant ksenofobijai, nacionalizmui ir populizmui, „Europos situacija yra pavojingiausia nuo pat septintojo dešimtmečio“.

Kelias iš Euromaidano į „Brexit“ ir M.Le Pen iškilimą – niūrus, varantis į depresiją.

O šešėlyje, žinoma, tūno Vladimiro Putino Rusija. Ne, V.Putinas nesukūrė krizės Vakaruose, kuri nulėmė „Brexit“ šalininkų pergalę per referendumą Jungtinėje Karalystėje, Donaldo Trumpo triumfą JAV ir M.Le Pen iškilimą Prancūzijoje.

Ne V.Putinas pasirūpino tuo, kad Geerto Wilderso Laisvės partija dabar yra laikoma kitų metų Nyderlandų parlamento rinkimų favorite. Ir ne V.Putinas išvertė Matteo Renzi vyriausybę Italijoje po jai nesėkmingo referendumo praėjusį savaitgalį.

Visi šie įvykiai – užsitęsęs 2008-ųjų pasaulinės ekonomikos krizės atoveiksmis. Po pirmųjų smūgių sekė krizė euro zonoje, migrantų antplūdis ir, kaip dabar akivaizdu, į globalizacijos traukinį neįlipusios darbininkų klasės sukilimas.

Tačiau V.Putinas tikrai pamaitino tokį vakariečių alkį ir juo naudojasi.

Ieško plyšių vienybėje

Jau minėtųjų 2013-ųjų gruodį, kai ukrainiečiai rinkosi Nepriklausomybės aikštėje, nuo Kremliaus finansavimo priklausomas Strateginės komunikacijos centras kaip tik paskelbė pranešimą, kuriame pažymėjo, kad liberaliuose Vakaruose egzistuoja rinkėjų, jaučiančių ekonominę ir kultūrinę izoliaciją, blokas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiro Putino metinis pranešimas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiro Putino metinis pranešimas

Šie rinkėjai, kaip buvo rašoma ataskaitoje, išgyvena dėl tradicinių šeimos vertybių, o jiems nerūpi feminizmas ir homoseksualių žmonių teisės. Esą jiems labiau tinka ne daugiakultūriniai katilai, o tautinės valstybės.

Skaitydamas 2013-ųjų metinį pranešimą, V.Putinas prabilo apie „belytį, nevaisingą“ Vakarų liberalizmą, „kuris mus verčia be jokių klausimų priimti gėrio ir blogio lygybę“.

Tad V.Putinas, net Rusijoje siaučiant ekonominei krizei, pamatė, kad turi unikalią progą pasinaudoti tokia sukilimo prieš elitą banga. Nusivylę vakariečiai Kremliui tapo Trojos arkliu.

Vos po kelių dienų, skaitydamas 2013-ųjų metinį pranešimą, V.Putinas prabilo apie „belytį, nevaisingą“ Vakarų liberalizmą, „kuris mus verčia be jokių klausimų priimti gėrio ir blogio lygybę“. Rusija pažadėjo su tuo kovoti.

V.Putino kalba buvo savotiškas juodraštis plano, kaip įskelti plyšių Europos vienybėje ir susilpninti transatlantinį solidarumą. Maskva pajuto, kad po Šaltojo karo pabaigos stojusią tarptautinę tvarką galima pakeisti.

Politikos analitikas Aleksandras Morozovas anuomet portale Colta.ru rašė, kad V.Putinas „kuria naują Kominterną“, o jo tikslas – „maksimali pasaulio putinizacija“ ir „visiškai nauja hegemonija“.

Tvirto lyderio elgesys

Pasak B.Whitmore'o, būtent tada Maskva pradėjo vis aktyviau bendrauti su kraštutinių dešiniųjų partijomis Vakaruose – pavyzdžiui, „Nacionaliniu frontu“ Prancūzijoje ar „Jobbik“ Vengrijoje.

Be to, tuo pat metu imta skirti dar didesnį dėmesį Kremliaus valdomai anglakalbei žiniasklaidai – kad rusiška žinia greičiau sklistų po pasaulį.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Kremliaus propagandos ruporas „Russia Today“
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Kremliaus propagandos ruporas „Russia Today“

„Kremliaus pastangos įkurti politinės įtakos tinklus pasiekė Europos šerdį, – teigia viena Dinu Patriciu Eurazijos centro vadovių Alina Poliakova. – Šias pastangas Vakarų Europos šalys ilgai ignoravo ir neigė. Bet jos Kremliui dabar jau duoda vaisių.“

O viena priežasčių, kodėl dabar džiaugiamasi vaisiais, yra faktas, kad V.Putinas, žvelgdamas į Vakarus, pamatė kažką jau matyto.

Rašytojas ir žurnalistas Peteris Pomerancevas yra sakęs, kad V.Putinas pavertė save „Vakarų marginalų Che Guevara“.

Jis pamatė piktą, bejėgę, esą žeminamą darbininkų klasę, kurią aplenkė globalizacija ir kuri įsitikinusi, kad elitui nerūpi tradicinės vertybės. Kitaip tariant, pamatė praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Rusiją.

Rusija prieš ketvirtį amžiaus masiškai skurdo, o apklausos rodė, kad žmonės išsiilgo autokratinio lyderio, kuris atmestų liberalias vertybes ir pažadėtų grąžinti šaliai didybę. Dabar V.Putinas mano, kad tokiai žinutei pribrendo ir Vakarai.

Atėjęs į valdžią Maskvoje jis visuomenės nusivylimą pavertė politine galia, o dabar triuką siekia pakartoti tarptautiniu mastu.

Su Cliffordu Gaddy knygą „Ponas Putinas: operatyvininkas Kremliuje“ parašiusi Fiona Hill neseniai pastebėjo, kad V.Putinas „puikiai nujaučia visuomenės nuotaikas, žaidžia su emocijomis ir manipuliuoja žmonėmis. Jis taip pat moka įvertinti asmenis ir išnaudoti jų silpnybes bei trūkumus“.

O rašytojas ir žurnalistas Peteris Pomerancevas yra sakęs, kad V.Putinas pavertė save „Vakarų marginalų Che Guevara“.

Ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį po susitikimo su ES valstybių ambasadoriais pareiškė, kad Rusija „siekia pasinaudoti populistinių jėgų stiprėjimu Europoje“.

Problema gali pasiekti Rusiją

Tačiau V.Putiną taip aktyviai palaikyti populistinio sukilimo Europoje idėjas motyvuoja ir baimė. Istorikas Timothy Snyderis neseniai konstatavo: „Europos egzistavimas yra Rusijos vidaus problema.“

Mat nors Europa tikrai turi problemų, absoliučioje daugumoje žemyno valstybių klesti demokratija ir gerokai didesnis skaidrumas nei Rusijoje – Kremliaus kleptokratijai tai tiesioginis iššūkis.

Be to, ES siūlo gerokai patrauklesnį integracijos modelį – Rusijos Federacijoje tokie procesai stumiami per prievartą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Italai balsuoja referendume
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Italai balsuoja referendume

O protestai Maidane jau parodė, kad ES Rusijos kaimynus traukia tarsi magnetas. T.Snyderis pastebi: „Kol V.Putinas bus valdžioje, jie (Rusija, – red.) ir toliau bandys išardyti Europos Sąjungą.“

Kol kas Rusija laimi šį mūšį. Bet šokti pergalės šokį dar anksti. Nes vakariečių pyktis ant elito yra dviašmenis kalavijas – populistiniai impulsai, dabar siautėjantys Vakaruose, gali neaplenkti ir Rusijos.

Ir skirtingai nei Vakaruose, kur žmonės gali išreikšti savo pyktį demokratiniuose rinkimuose, rusai gali tik eiti į gatves O kai išeis, V.Putino režimui gali būti riesta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius