Maskva ir Pekinas turi pakankamai priežasčių draugauti. Vis dėlto kalbėti apie dviejų didžiausių Azijos valstybių energetinį suartėjimą dar per anksti, rašo „The Wall Street Journal“.
Kinija ir Rusija jau ir anksčiau yra pasirašiusios neįpareigojančių deklaratyvių sutarčių – pavyzdžiui, 2009 ir 2013 metais – kuriose sutarė nutiesti dujotiekį iš rytų Sibiro telkinių iki Kinijos ir tiekti 38 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet. Vis dėlto abi šalys taip ir nesusitarė dėl kainos.
Pasak analitikų, Pekinas ir Maskva dar nėra buvę taip arti susitarimo kaip dabar. Rusijai, kuri susikivirčijo su Vakarais dėl savo avantiūrizmo Ukrainoje, reikia naujų energijos pirkėjų. Kinija ieško būdų patenkinti augantį apetitą energijai ir sumažinti atmosferą teršiančios anglies deginimą.
Pasak analitikų, Pekinas ir Maskva dar nėra buvę taip arti susitarimo kaip dabar. Rusijai, kuri susikivirčijo su Vakarais dėl savo avantiūrizmo Ukrainoje, reikia naujų energijos pirkėjų. Kinija ieško būdų patenkinti augantį apetitą energijai ir sumažinti atmosferą teršiančios anglies deginimą.
„Šįkart jų interesai pagaliau sutampa, – sako nepriklausomas energetikos konsultantas Michalas Meidanas. – Anksčiau Kinija žiūrėdavo į Rusiją, o Rusija žiūrėdavo į Europą – ir atvirkščiai. Dabar abi pagaliau žiūri viena į kitą.“
Proveržio būtų galima tikėtis, jei Rusija pagaliau pasiūlytų Kinijai tapti dalininke rytų Sibiro dujų telkiniuose, sako analitikai. Rusijos valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ iki šiol prieštaravo tokiam planui.
Vis dėlto Rusijos naftos bendrovė „Rosneft“ pernai paskelbė pasirašiusi sutartį su Kinijos Nacionaline naftos korporacija (CNPC) kartu eksploatuoti milžiniškus energijos išteklius rytų Sibire. Pagal sutartį, CNPC priklausytų 49 proc. akcijų telkinius eksploatuosiančioje bendrovėje.
„Būtų svarbus žingsnis, jei Rusija leistų Kinijai įsigyti dujų telkinio akcijų, o ne tiesiog pirkti dujas“, – sako holdingo „Nomura“ analitikas Gordonas Kwanas.
Maskvoje dirbantis teisininkas Robas Pattersonas sako, kad Rusija pradėjau daug atviriau žiūrėti į Kinijos investicijas ir tikisi, kad ši taps svarbia rusiškų energijos išteklių ir naftos produktų pirkėja.
„Matėme, kad kinai ima priprasti prie rusiškos aplinkos, – sako R.Pattersonas, dirbantis su Rusijoje verslu užsiimančiomis kinų energetikos bendrovėmis. – Iš politinės perspektyvos, santykiai tapo daug draugiškesni ir per pastaruosius penkerius metus neabejotinai stebėjome atšilimą, kurį labiausiai paskatino verslo ryšiai.“
Tad jei viskas paruošta susitarimo pasirašymui, kas galėtų sutrukdyti?
Rusija prie derybų stalo stoja turėdama mažiau alternatyvų ir svertų nei anksčiau – labiausiai dėl pašlijusių santykių su Vakarais ir mažėjančios dujų paklausos Vakarų Europoje.
Pirmiausia, laikas Kinijos nespaudžia. Rusija prie derybų stalo stoja turėdama mažiau alternatyvų ir svertų nei anksčiau – labiausiai dėl pašlijusių santykių su Vakarais ir mažėjančios dujų paklausos Vakarų Europoje.
Tuo tarpu Kinija pradėjo importuoti gamtines dujas iš Mianmaro ir pasirašė suskystintų dujų importo sutartis su Kataru, Australija, Indonezija ir Malaizija.
„Kinijos derybinės pozicijos labai stiprios, – sako Oksfordo energetikos studijų instituto mokslininkas James'as Hendersonas. – Dujos rytų Sibire yra sunkiai pasiekiamos ir jos neis niekur kitur tik į Kiniją.“
Koją susitarimui gali pakišti ir Kinijos reikalaujama kaina. Pernai už Turkmėnistano – didžiausio užsienio tiekėjo – dujas Kinija mokėjo maždaug 10 JAV dolerių už milijoną Didžiosios Britanijos šilumos kiekio vienetų (BTU). Ji greičiausiai tokios pačios kainos siekia ir iš Rusijos, sako analitikai. Vis dėlto jie priduria, jog tam, kad „Gazprom“ nepatirtų nuostolių, dujas koncernas turi parduoti už ne mažiau nei 12 JAV dolerių už milijoną BTU.
Visa tai vyksta tuo metu, kai pasaulio rinkose jaučiamas persisotinimas dujomis. Šiaurės Amerikoje gamtinės dujos kainuoja maždaug 4 dolerius už milijoną BTU. Kinija tokios kainos tikėtis negali, nes nėra kaip pergabenti amerikietiškų dujų per Ramųjį vandenyną. Vis dėlto tai parodo, kodėl Pekinas nori derėtis.
R.Patersonas teigia, kad be dujų kainų Pekinas su Maskva turi išspręsti ir daugiau klausimų. Kinija greičiausiai norės kartu aptarti dujotiekio maršrutą, o Rusija sieks, kad kinai sumokėtų milijardus dolerių avansu ir taip prisidėtų finansuojant dujotiekio ir kitos infrastruktūros statybas.
