Vokiečių istorikai tiksliai suskaičiavo, kiek žmonių žuvo per Drezdeno bombardavimą (nuotraukos, video)

Ši komisija Drezdeno miesto valdžios spaudimu buvo sudaryta 2004 metais, praneša Vokietijos televizijos kanalas MDR. Oficiali komisijos veiklos ataskaita buvo pristatyta trečiadienį, o vėliau ji, tiesa, tik vokiškai, buvo patalpinta ir internete.

Pasak komisijos vadovo Rolfo Dieterio Muellerio, istorikai, remdamiesi dokumentais ir kitais šaltiniais, gali patvirtinti 18 tūkst. žmonių žūtį. Remdamiesi papildomais duomenimis, tyrinėtojai padarė išvadą, kad bendras žuvusiųjų skaičius gali būti apie 25 tūkst. žmonių.

Miesto istoriniame centre, kuris garsėjo savo barokine architektūra, griuvėsiais virto 90 proc. pastatų ir infrastruktūros objektų.Istorikai išanalizavo laidojimo rejestrus, gyventojų cenzo įrašus, teismų archyvus – iš viso apie 16 tūkst. dokumentų. Taip pat buvo kruopščiai išstudijuota gausybė liudininkų prisiminimų. Tyrinėtojai sulygino besiskiriančius duomenis, saugomus Vokietijos ir užsienio archyvuose.

Komisija paneigė paplitusią nuomonę, kad per bombardavimus ir gaisrus dešimčių tūkstančių aukų kūnai sudegė be pėdsakų. Be to, istorikai padarė išvadą, kad plačiai pagarsėjusi prielaida, jog per bombardavimus žuvo daugybė vokiečių pabėgėlių iš rytų, neatitinka tikrovės – pabėgėlių mieste nebuvo daug. Per bombardavimus, istorikų nuomone, žuvo 20 tautybių atstovų. Tarp žuvusiųjų buvo daug karo belaisvių ir priverstinai perkeltų į Vokietiją darbininkų iš rytų.

Drezdeno bombardavimas vyko 1945 metų vasario 13–15 dienomis. Per antskrydžius buvo sugriauta apie ketvirtadalis miesto pramoninių rajonų ir maždaug pusė likusių pastatų. Miesto istoriniame centre, kuris garsėjo savo barokine architektūra, griuvėsiais virto 90 proc. pastatų ir infrastruktūros objektų.

Per tris dienas britų ir amerikiečių karo lėktuvai ant miesto numetė apie 3900 tonų fugasinių ir padegamųjų bombų. Bombardavimo metodika buvo tokia: iš pradžių ant miesto būdavo pažeriamos fugasinės bombos, kurios griaudavo pastatų stogus ir apnuogindavo medines namų konstrukcijas. Tada pabirdavo padegamosios bombos, o po to – vėl fugasinės, kad apsunkintų ugniagesių darbą. Per masinį bombardavimą Drezdenas virto ugnies fakelu, o temperatūra kai kuriuose miesto rajonuose pasiekė 1500 laipsnių pagal Celsijų.

Kaip pažymi MDR, komisijos išvados turi labai didelę reikšmę. Iki šiol nebuvo vieningos nuomonės apie žuvusiųjų skaičių: buvo įvardijami skaičiai nuo 10 tūkst. iki pusės milijono. Drezdeno bombardavimą savo propagandai aktyviai naudoja neonacistai ir kraštutiniai dešinieji. Ne vienus metus neonaciai per kiekvienas bombardavimo metines rengia gedulo eisenas. Šiemet, minint 65-asias bombardavimo metines, prieš eiseną protestavę kairiųjų organizacijų atstovai susigrūmė su policija.

Karo metų sąjungininkų dokumentika apie Drezdeno bombardavimą:

Nuotraukų galerija iš Drezdeno po bombardavimo.