Tokį sprendimą aplinkos ministras Norbertas Roettgenas paskelbė pirmadienį paryčiais ir nurodė, kad jis bus „neatšaukiamas“.
Teigiama, kad atsisakyti atominės energetikos paskatino katastrofa Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje.
Kaip nurodoma, viena po kitos jos turėtų būti uždarytos iki 2022 metų.
N.Roettgenas sakė, jog dauguma iš 17 šiuo metu Vokietijoje veikiančių reaktorių bus išjungti iki šių metų pabaigos. 8 iš 17 reaktorių šiuo metu tiekia energiją šalies elektros tinklams.
Ministras šią žinią paskelbė po valdančiosios koalicijos posėdžio, kuriam pirmininkavo šalies kanclerė Angela Merkel, vykusio nuo sekmadienio vakaro iki pirmadienio paryčių.
Iš neveikiančių reaktorių septyni yra seniausi Vokietijoje, kuriuos federalinė vyriausybė nurodė išjungti trims mėnesiams, kol bus atliekamas saugumo patikrinimas po kovą prasidėjusios branduolinės krizės Fukušimos atominėje jėgainėje Japonijoje.
Aštuntasis neaktyvus reaktorius yra Vokietijos šiaurėje esančioje Kriumelio atominėje elektrinėje, kuri jau daugelį metų neveikia dėl techninių problemų.
Vokietija tapo pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos.
Vokietija tapo pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos.
Tačiau šis sprendimas reiškia, jog šalis turės rasti alternatyvių šaltinių, kurie pakeistų atomines elektrines, šiuo metu pagaminančias 22 proc. suvartojamos elektros energijos.
N.Roettgenas tvirtino, kad energijos Vokietija nepristigs.
"Užtikriname, kad elektra bus tiekiama visą laiką ir visiems vartotojams", - pažadėjo jis, tačiau detalių nepateikė.
Praeitą penktadienį visų Vokietijos 16-os žemių aplinkos ministrai paragino visam laikui uždaryti septynias laikinai išjungtas jėgaines.
N.Roettgenas pirmadienį sakė, kad nei vienas iš aštuonių neveikiančių reaktorių nebebus vėl įjungtas. Dar šeši reaktoriai bus išjungti iki 2021 metų pabaigos, o trijų moderniausių eksploatacija bus nutraukta iki 2022 metų pabaigos.
Pirmadienį paskelbtas sprendimas faktiškai reiškia grįžimą prie jėgainių uždarymo kalendoriaus, kurį prieš dešimtmetį buvo paskelbusi ankstesnės socialdemokratų ir žaliųjų koalicija.
Dėl šio staigaus politikos posūkio į nepatogią padėtį patenka A.Merkel, kurios vyriausybė praeitų metų pabaigoje buvo nusprendusi pratęsti 17 reaktorių darbą vidutiniškai 12 metų ir eksploatuoti juos iki šio amžiaus 4-o dešimtmečio vidurio.
Šis sprendimas Vokietijoje buvo nepopuliarus dar prieš kovą Japonijai smogusį stiprų žemės drebėjimą ir cunamį, kuris nuniokojo Fukušimos jėgainę. Pastaroji krizė paskatino A.Merkel peržiūrėti atominės energetikos politiką.
Atominės energetikos klausimas Vokietijoje buvo labai opus nuo praeito amžiaus 8-o dešimtmečio, o kanclerė dėl permainingo požiūrio į šią problemą jau prarado dalį populiarumo.
A.Merkel teigė, jog dėl Fukušimos branduolinės avarijos jos partija patyrė pralaimėjimus neseniai vykusiuose Vokietijos žemių vyriausybių rinkimuose.
Kai kurie koalicijos nariai siūlė į sprendimą įtraukti galimybę jį peržiūrėti, tačiau galutiniame derybų etape šis punktas buvo atmestas.
Gegužės 23 dieną prieš branduolinę energetiką pasisakantys žalieji nustūmė konservatyvią kanclerės partiją į trečią vietą per rinkimus šiaurinėje Brėmeno žemėje. Tąsyk žalieji pirmąkart surinko daugiau balsų negu konservatoriai per regioninės arba federalinės valdžios rinkimus.
Iki vėlaus vakaro užsitęsusiose A.Merkel vyriausybės diskusijose liberali Laisvųjų demokratų partija (FDP) teigė, kad konkreti visiško atsisakymo nuo branduolinės energetikos data neturėtų būti nustatyta ir kad turėtų būti palikti du atsarginiai reaktoriai, kurie padėtų apsisaugoti nuo elektros energijos stygiaus.
FDP šaltiniai sakė, kad bus priimtas planas, pagal kurį numatoma palikti vieną reaktorių, tačiau detalių nepateikė.
Tuo tarpu Krikščionių socialinė sąjunga, kuri yra A.Merkel krikščionių demokratų seserinė partija Bavarijoje, pasisako už reaktorių uždarymą per ateinantį dešimtmetį.
Kai kurie koalicijos nariai siūlė į sprendimą įtraukti galimybę jį peržiūrėti, tačiau galutiniame derybų etape šis punktas buvo atmestas.
N.Roettgenas sakė, kad vyriausybė atsižvelgė į rekomendacijas, kurias pateikė "etikos komisija", kanclerės paskirta prasidėjus Fukušimos krizei. Ši komisija paragino atsisakyti branduolinės energetikos Vokietijoje per ateinantį dešimtmetį.
