Papildyta 15.20 val. Kalba apie ginklų tiekimo embargą
Kelių Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai antradienį pareiškė, kad Bendrijai reikėtų apsvarstyti potencialų ginklų pardavimo Rusijai embargą.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas sakė, kad Rusijos tiekiamais ginklais teroristų numušto Malaizijos lėktuvo tragedija įvyko pirmiausia dėl Rusijos paramos sukilėliams
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas sakė, kad Rusijos tiekiamais ginklais teroristų numušto Malaizijos lėktuvo tragedija įvyko pirmiausia dėl Rusijos paramos sukilėliams. Jis pridūrė, kad Briuselyje antradienį susitikę užsienio reikalų ministrai turi spręsti šį klausimą.
Praėjusį trečiadienį vykusiame 28 šalių bloko lyderių susitikime buvo iškelta rekomendacija, kad Bendrijos šalys išplėstų savo sankcijas kai kuriems Rusijos ir Ukrainos veikėjams dėl jų vaidmens toje krizėje, tačiau sudužus oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineriui padėtis iš esmės pasikeitė, pabrėžė Ph.Hammondas.
„Nuo tada pasaulis pasikeitė. Dabar mes turime eiti toliau“, – sakė Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovas, atvykęs į susitikimą.
Ginkluotės embargas – vienas iš dalykų, kuriuos reiks aptarti, pareiškė jis, pridūręs, kad ES turėtų pasiųsti Maskvai labai aiškią žinią.
Tiekti ginklus Rusijai – pozicija, kurią sunku apginti, – pastebėjo Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas.
Keli kiti ES užsienio reikalų ministrai išsakė tokią pačią poziciją, o Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius pareiškė, kad Rytų Ukrainoje veikiantys separatistai turėtų būti prilyginti teroristams.
„Kalbame apie teroro aktą“, – pažymėjo L.Linkevičius, turėdamas galvoje Malaizijos lėktuvo katastrofą.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pirmadienį paragino ES paskelbti griežtesnes „3-iosios fazės“ sankcijas ir sustabdyti bet kokių ginklų pardavimą Rusijai, konkrečiai paminėdamas Prancūzijos 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. litų) vertės sutartį pastatyti Maskvai du „Mistral“ klasės karo laivus.
„Negalime tvarkyti reikalų kaip įprasta su šalimi, kai ji šitaip elgiasi“, – sakoma D.Camerono pranešime parlamentui.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas nekomentavo šio klausimo, kai atvyko į antradienį vykstančias derybas. Prancūzijos prezidentas Francois Hollandas antradienį pareiškė, kad pirmasis „Mistral“ laivas Rusijai bus perduotas, nes už jį jau sumokėta, o antrojo perdavimas priklausys nuo to, kaip elgsis Rusija.
„Tiekti ginklus Rusijai – pozicija, kurią sunku apginti“, – pastebėjo Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas.
Savaitgalį Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lyderiai perspėjo Rusiją, kad ji gali sulaukti tolesnių ES sankcijų, jeigu nespaus Ukrainos sukilėlių užtikrinti tyrėjams nevaržomą prieigą prie Malaizijos lainerio katastrofos vietos.
Nuo tada separatistai perdavė tyrėjams lėktuvo juodąsias dėžes ir apie 200 aukų palaikus.
Briuselis iki šiol yra paskelbęs sankcijas 72 veikėjams Ukrainoje ir Rusijoje, kuriems draudžiama išduoti vizas ir kurių sąskaitos Bendrijoje buvo įšaldytos. Tačiau ES vengė žengti toliau, nes kai kurios ES šalys palaiko su Rusija glaudžius ekonominius ryšius.
Tos sankcijos buvo įvardytos kaip „2-oji fazė“, o šiuo metu atliekami pasiruošimai 3-iosios fazės priemonėms, kurios būtų nukreiptos prieš Rusijos ekonomikos sektorius ir būtų skaudesnės.
Sankcijos buvo įvardytos kaip „2-oji fazė“, o šiuo metu atliekami pasiruošimai 3-iosios fazės priemonėms, kurios būtų nukreiptos prieš Rusijos ekonomikos sektorius ir būtų skaudesnės.
Nenori ekonominių sankcijų
Kaip teigia dienraštis „The Independent“, šaltiniai Vokietijos ir Prancūzijos diplomatijos užkulisiuose abejoja, ar šios šalys palaikys Didžiosios Britanijos pasiūlymą įvesti papildomas sankcijas Rusijos energetikos, finansų ir karinės pramonės įmonėms.
Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovai pripažįsta, kad pasipriešinimas naujoms sankcijoms yra pastebimas kai kuriose Europos šalyse. Tai reiškia, kad antradienį Briuselyje vyksiančiame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime tikriausiai nebus susitarta dėl naujo sankcijų apynasrio Kremliui.
Tarptautinė bendruomenė stipriai kritikuoja Rusiją dėl to, kad pastaroji tiekia ginklus prorusiškiems separatistams rytų Ukrainoje, kurioje liepos 17 d. buvo numuštas Malaizijos oro linijų „Malaysia Airlines“ laineris.
Ekspertai teigia, kad susitikime Briuselyje bus ypač svarbi Nyderlandų pozicija. Ši šalis lėktuvo katastrofos metu neteko 193 savo piliečių. Nyderlandų politikai dar nėra nusprendę, ar tolimesnės sankcijos Maskvai prisidėtų prie lėktuvo katastrofos tyrimo, ar jam kliudytų.
Davidas Cameronas savo pareiškime Atstovų Rūmams teigė nusivylęs per daug atsargia kitų Europos šalių pozicija dėl sankcijų Rusijai.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte'as pirmadienį teigė, kad „bus panaudotos visos politinės, ekonominės ir finansinės priemonės“ jeigu tyrėjams bus kliudoma patekti į lainerio katastrofos vietą.
Britai nusivylę
Britų lyderis Davidas Cameronas savo pareiškime Atstovų Rūmams teigė nusivylęs per daug atsargia kitų Europos šalių pozicija dėl sankcijų Rusijai. Neseniai viešėdamas Prancūzijoje D.Cameronas tikino, kad kariniai laivai „Mistral“ neturėtų būti perduoti Rusijai.
„Mes neparduosime daugiau ginklų Rusijai ir manome, kad kitos Europos šalys turėtų elgtis taip pat“, – tikino Didžiosios Britanijos premjeras. Jis taip pat teigė, kad Europos valstybės turėtų pagalvoti apie politines pasekmes kuomet nėra sudrausminamos didžiosios valstybės, bauginančios mažąsias valstybes.
„Turime laikytis savo principų, kurie reguliuoja santykius tarp valstybių Europoje ir kurie sudarė sąlygas taikai mūsų žemyne. Metas panaudoti savo įtaką, galią ir resursus“, – teigė D.Cameronas, komentuodamas dėl Rusijos kaltės susiklosčiusią situaciją Rytų Ukrainoje.
„Sankcijos – tik priemonė“
Vokietija ir Prancūzija mano, kad tolimesnės sankcijos Rusijai nebūtų efektyvios. Šių šalių atstovai bijo, kad sankcijos galės sukliudyti bendradarbiavimui su Rusija tiriant Malaizijos lainerio katastrofos aplinkybes.
Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovai pripažįsta, kad pasipriešinimas naujoms sankcijoms yra pastebimas kai kuriose Europos šalyse.
„Sankcijos tėra priemonės pasiekti tikslą, bet ne tikslas savaime. Jos veiksmingos iki tol, kol kelia grėsmę“, – teigė šaltinis Vokietijos diplomatiniame korpuse.
Prancūzų politikai pritaria Vokietijos nuomonei ir mano, kad antradienio susitikimo Briuselyje metu nepalaikys griežtesnių sankcijų įvedimo Rusijai.
Paryžius taip pat nėra suinteresuotas karinės technikos pardavimo Rusijai draudimu, nes tokiu atveju gali būti priverstas sulaužyti šimtų milijonų eurų vertės kontraktą dėl karinių laivų „Mistral“ statybos.
Prieš dvi dienas kalbėjo kitaip
Sekmadienį Didžiosios Britanijos premjeras D.Cameronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė esą įsitikinę, kad ES turi peržiūrėti savo santykius su Rusija ir jau šį antradienį ES užsienio reikalų ministrai turi būti pasirengę įvesti naujas sankcijas Maskvai.
Dėl to britų, vokiečių ir prancūzų vadovai sutarė sekmadienį kalbėdamiesi telefonu.„Jie sutarė, kad dabar turi būti išspręsti du svarbūs klausimai: laisvas patekimas į lėktuvo katastrofos vietą ir ES požiūris į Rusiją, turint galvoje, kad visi faktai rodo, jog raketą paleido prorusiški separatistai. Vadovai susitarė, jog ES turi peržiūrėti savo santykiu su Rusija ir kad užsienio reikalų ministrai per posėdį antradienį turi būti pasirengę paskelbti Rusijai naujas sankcijas“, – teigiama Didžiosios Britanijos vyriausybės pranešime.
