Kalbėdamas per istorinį susitikimą su Evangelikų Liuteronų Bažnyčios lyderiais augustijonų vienuolyne, kuriame prieš 500 metų studijavo pats M.Lutheris, pontifikas sakė: „Jį nuolat jaudino Dievo klausimas – gili aistra ir jos viso gyvenimo kelionės varomoji jėga.“
„Kaip man priimti Dievo malonę? Faktas, jog šis klausimas buvo jo gyvenimo varomoji jėga, nesiliauja daręs man įspūdį“, – pridūrė Šventasis Tėvas, kurio pastangos stiprinti ryšius su kitais tikėjimais tapo pagrindiniu jo pirmojo oficialaus vizito gimtojoje Vokietijoje pagrindiniu akcentu.
Benediktas XVI ragino skirtingas krikščioniškas konfesijas „atsižvelgti, kiek daug mes turime bendra, neužmiršti to spaudžiant sekuliarizacijai – visko, kas mus pirmiausiai daro krikščionimis ir išlieka mūsų dovana bei pašaukimas“.
84 metų pontifikas pabrėžė, kad jau šešerius metus vadovaudamas Katalikų Bažnyčiai siekė stiprinti santarvę tarp krikščioniškų tikėjimų, ypač Vokietijoje, kur katalikų ir liuteronų yra beveik po lygiai.
Kalbėdamas rytiniame Erfurto mieste popiežius sakė, jog padaryta didelė pažanga, siekiant įžvelgti abiejų šių tikėjimų „bendrą pagrindą“, bet perspėjo: „Grėsmė tai prarasti, deja, nėra nereali.“
Šventasis Tėvas įvardijo du pavojus: krikščioniško tikėjimo transformaciją į „krikščionybės formą be gilesnio institucinio pagrindo, pasižyminčią menku racionalumu ir dar menkesniu dogmatiniu turiniu, taip pat menkai stabilią“.
Be to, didėjanti visuomenės sekuliarizacija kelia pavojų ekumenizmui – siekiui užtikrinti didesnę krikščionių vienybę, pabrėžė jis.
„Dievas vis labiau stumiamas iš mūsų visuomenės... Tačiau turime ne atmiešti tikėjimą, o gyventi mūsų dienomis jo pilnatvėje. Tai esminė ekumeninė užduotis“, – aiškino Katalikų Bažnyčios vadovas.
Vėliau popiežius vadovavo ekumeninėms pamaldoms, kuriose dalyvavo apie 300 kviestinių svečių, tarp jų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, liuteronų pastoriaus dukra.
Erfurto augustijonų vienuolynas, kuriame Benediktas XVI apie pusvalandį kalbėjosi su Vokietijos Evangelikų Bažnyčios tarybos pirmininku Nikolausu Schneideriu ir 20 kitų religinių lyderių, yra protestantų ypač gerbiama vieta.
Šiame vienuolyne M.Lutheris studijavo 1501-1505 metais, o dar po 12 metų jo atsiribojimas nuo Romos paskatino reformaciją Europoje.
