Civilinės gynybos planas, kurio detales sekmadienį paviešino „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, užsimena apie galimybę grąžinti šauktinių tarnybą nacionalinės krizės atveju.
69 puslapių ataskaita vyriausybėje bus aptariama trečiadienį. Joje pabrėžiama būtinybė sukurti patikimą perspėjimo sistemą, struktūrinę pastatų gynimo strategiją ir plataus masto krizėms pritaikytą sveikatos apsaugos sistemą.
Pasak civilinio gynybos plano rengėjų, šie pakeitimai turėtų padėti Vokietijai pasirengti atremti galimas teroro atakas arba hibridinio karo pavojus, kurie pažeistų infrastruktūrą.
Planas buvo kritikuojamas dėl siūlymo gyventojams kaupti vandens ir maisto atsargas. Kairiųjų partija „Die Linke“ pareiškė, kad tokie siūlymai kaupti maisto atsargas dešimčiai dienų ir vandens penkioms dienoms, kelia paniką visuomenėje.
DPA naujienų agentūros teigimu, šauktinių grąžinimo idėja minima plano skyriuje „Civilinė parama karinėms pajėgoms“. Civiliams nacionalinės krizės metu tektų ryšininkų, eismo reguliuotojų arba apgyvendintojų vaidmuo.
Vokietijos dienraštis „Die Zeit“ pabrėžė, kad nacionalinė tarnyba šalyje buvo panaikinta 2011 metais. Tiesa, konstitucijoje šauktinių tarnyba yra apibrėžta ir bet kada gali būti grąžinta.
Tiesa, konstitucijoje šauktinių tarnyba yra apibrėžta ir bet kada gali būti grąžinta.
Tuo metu Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen birželio mėnesį, prieš teroro atakas, pabrėžė, kad šauktinių tarnyba nebus grąžinta. Nerimą Vokietijoje pastaruoju metu sukėlė liepos mėnesį prasidėjusi išpuolių ir teroro aktų virtinė. Po šių įvykių gynybos ministerija įsakė kariams pradėti aktyviau derinti veiksmus su policijos pareigūnais.
Šaltojo karo metu Vokietija rėmėsi nacionaline tarnyba ir savo karinių pajėgų gretose turėjo iki pusės milijono aktyvių karių.
