Retame interviu Rusijos nevalstybiniam leidiniui V.Putinas papasakojo, jog mąstė apie savo dešimtmetį valdžioje ir nerado jame nė vienos klaidos. Jis apgynė prezidento įgaliojimų perdavimo tvarką šalyje per „įpėdinių“ institutą, pavadinęs ją atitinkančia Vakarų tradicijas, ir pažymėjo, kad politikos institutų tobulėjimas Rusijoje priklauso nuo ekonomikos pažangos.
„Pas mus, iš esmės, yra pereinamojo laikotarpio ekonomika, ir šią pereinamojo laikotarpio ekonomiką aptarnauja pereinamojo laikotarpio politinė sistema, ir kai pas mus ekonomika taps brandesnė, efektyvesnė, mums, žinoma, reikės kitų politinio reguliavimo būdų“, – laikraščiui „Kommersant“ sakė V.Putinas ir apibūdino, kokios nori valstybės sandaros.
Mes daug darome, bet ne visi tai supranta, ir aš galiu žmogui pasakyti: mes darome tai ir tai, o jis man sakys: eik tu... – sakė Vladimiras Putinas.„Ji turi būti stabili vidaus poveikiams, užsienio problemoms, ir mes visi turime būti tikri, kad tai subalansuotas mechanizmas. Subalansuoti santykiai valdžios viduje, subalansuoti santykiai tarp piliečių visuomenės ir valdžios. Pas mus turi būti realiai atskirtos valdžios atšakos, iš kurių kiekviena turi būti sau pakankama ir turėti savo koncepciją. Drauge viena valdžia neturi įsiterpti ir dalyvauti kitos sprendimuose“, – sakė V.Putinas.
Jis pabrėžė, jog tai „ilgas procesas“, ir patikino, kad neliks nuošalyje: „O tai ilgas procesas! Kad būtų galima tai sureguliuoti, reikės dešimtmečių.“
„O kai dėl to, ką man reikia daryti ir ko man nereikia daryti, tai aš neturiu jokio pasirinkimo, išskyrus du: arba žiūrėti ant kranto, kaip vanduo nuteka, kaip kažkas griūva ir žlunga, arba įsikišti. Aš linkęs įsikišti“, – sakė V.Putinas.
Jis prisipažino, kad dešimt metų dirbo be poilsio ir nepadarė nė vienos klaidos. „Aš poilsiauju pirmą kartą per dešimt metų, galbūt“, – pažymėjo V.Putinas, paklaustas, ar yra įsitikinęs, kad nesuklydo nė karto, ir atsakė: „Aš jums atvirai sakau! Aš štai žvelgiu atgal... net pats galvoju... Ne!.“
V.Putinas buvo prezidentu du ketverių metų laikotarpius iš eilės, po to rekomendavo rinkėjams savo globotinį Dmitrijų Medvedevą, kurio laikotarpis baigiasi 2012 metais. Abu sakė, kad susės ir nuspręs, kuriam būti prezidentu, ir V.Putinas interviu laikraščiui patvirtino, kad tokia tvarka jam atrodo išmintinga ir atitinka valdžios perdavimo išplėtotose demokratijose praktiką.
„Tai juk visuotinai priimta praktika! Amerikos prezidentas, pasitraukdamas paprastai visada pasiūlo savo įgaliojimų perėmėją. Ir kas čia nenormalaus, jeigu pasitraukiantis žmogus siūlo šaliai tokį tai poną, nes žino, kad jis padorus, profesionalus žmogus, kuris gerai susidoros su darbu šioje vietoje“, – sakė V.Putinas.
Drauge, ne taip, kaip jo kolegos Amerikoje, V.Putinas pasiryžęs paaukoti populiarumą ir imtis nepopuliarių priemonių, nes įsitikinęs, kad daro, kaip yra geriau, bet tiesiog ne visi tai supranta.
„Aš atidžiai nestebiu populiarumo apklausų, bet matau, kad jis svyruoja, juk krizė, daugelis išgyvena sunkius sau laikus, aš juos suprantu... Mes daug darome, bet ne visi tai supranta, ir aš galiu žmogui pasakyti: mes darome tai ir tai, o jis man sakys: eik tu...“ – sakė V.Putinas.
„Aš susidariau tvirtą nuomonę ir pamėginsiu ją suformuluoti. Kuo daugiau veikiantis politikas rūpinasi savo populiarumu, tuo greičiau jis pradeda jį prarasti. Nes žmogus tampa priklausomas nuo visokių fobijų ir viską laiką galvoja, prieš priimdamas sprendimą, kaip jis atsilieps jo vadinamajam reitingui. Liaujasi vadovautis reikalo interesais. Tai atsiliepia rezultatams, ir žmonės tai iš karto pajus. Nuojautą mūsų žmogus turi!“, – sakė V.Putinas.
