Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Washington Post“: Vladimiro Putino žvilgsnis nukrypęs į Moldovą, Kazachstaną ir Baltijos šalis

Vladimiro Putino skultpūros
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiro Putino skultpūros
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po Ukrainos labiausiai pažeidžiama gali būti Moldova, – rašo „Washington Post“. „Nekalbama apie Sovietų Sąjungos atkūrimą“, – teigė Markas Galoetti, Niujorko universiteto profesorius, kuris yra Rusijos saugumo klausimų ekspertas.

„Tai yra tikra situacija, kurioje V.Putinas – caras, renkantis Rusijos turėtas žemes“, – pridūrė profesorius.

Gegužės 9 d. Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas Pergalės dienos proga atvyko į kitą separatistinį regioną, nuo Moldovos atplėštą Padniestrę. Kitos šalys nepripažįsta Padniestrės suverenumo, tačiau Maskva palaiko šį regioną, kurio gyventojai per 2006 metų referendumą nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Tai yra tikra situacija, kurioje V.Putinas – caras, besirenkantis Rusijos žemes, – pridūrė profesorius.

Analitikų teigimu, D.Rogozino apsilankymu Padniestrėje parodytos Kremliaus intencijos į šį regioną.

„Yra svari priežastis susirūpinti dėl Moldovos“, – pareiškė pareigūnas iš JAV prezidento Baracko Obamos administracijos.

Kazachstanas taip pat, atrodo, turėtų būti sunerimęs, kad jame nebūtų pakartotas Krymo scenarijus. Praėjusį mėnesį šalyje pasiūlytas įstatymas, kuris numatytų griežtesnes bausmes už separatizmo raginimus. Šiaurinėse Kazachstano dalyse rusai sudaro daugiau kaip pusę gyventojų, o diktatorius Nursultanas Nazarbajevas įdėjo daug pastangų įtvirtinti savo įtaką šiame regione. Vis dėlto JAV analitikė Martha Brill Olcott yra teigusi, kad nors šiaurinis Kazachstanas yra vienas tikėtiniausių V.Putino taikinių, tačiau tik tuomet, kai pats N.Nazarbajevas pasitrauks iš valdžios.

Susirūpinimas Latvijoje

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas V.Putinas dekretu nurodė skirti papildomų išmokų buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais žiauriai kankino ir žudė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus.

V.Putino dekrete tarp tų, kuriems skiriamos papildomos išmokos, įvardijami „kariškiai, kurie dalyvavo kovinėse operacijose likviduojant nacionalistinius pogrindinius judėjimus Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose nuo 1944 metų sausio 1 dienos iki 1951 gruodžio 31 dienos“. Kaip rašo „Washington Post“, tai žingsnis, kuris ypač paliečia Latviją ir Estiją, kur rusai sudaro atitinkamai trečdalį ir ketvirtadalį gyventojų.

Tokia doktrina iš tikrųjų netinka XXI a., – sako Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Nauja ekspansionistinė retorika iš Kremliaus nuvylė ne vieną valdžios atstovą.

„Tokia doktrina iš tikrųjų netinka XXI a.,“ – sako Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Vis dėlto, pasak jo, panašūs įvykiai kaip rytų Ukrainoje Latvijoje yra sunkiai tikėtini – šalis priklauso Europos ekonominėms ir saugumo struktūroms.

„Ši (rusų, gyvenančių kitose šalyse – 15min.lt) apsauga turėjo prasidėti prieš 20 metų. Gaila, bet Rusija tuomet nieko nedarė. Jiems nerūpėjo“, – sakė Sergejus Malachovskis, informacinio portalo rusų bendruomenei Latvijoje redaktorius. Jis taip pat teigė, kad Latvijos narystė NATO ir Europos Sąjungoje reiškia, kad mažai tikėtina, kad šalis grįš į Rusijos įtakos sferą.

Tuo metu Rusijoje V.Putino pažadai remti užsienyje gyvenančius rusus sutikti liaupsėmis.

„Elgiamės blogai, kai neatsakome į diskriminaciją. Galėtume būti kur kas stipresni“, – yra pagrasinęs Dūmos deputatas Robertas Šlegelis.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min