Įsivaizduodami, kaip gyvenimas pasikeis per artimiausią šimtmetį, dauguma žmonių rūpinasi, kokios įtakos turės kylanti Rytų ekonomika Vakarams. Tačiau dėl to jaudintis nereikėtų: pasak I.Morriso, iki 2100-ųjų mūsų planeta bus taip pasikeitusi, kad tokios sąvokos kaip Rytai ar Vakarai apskritai nebeteks prasmės.
2000-aisiais viename interviu žinomas ekonomistas Jeremy Rifkinas pasakė, jog „žmonijos gyvenimas per artimiausius kelis dešimtmečius pasikeis labiau nei per praėjusius tūkstantmečius“. Tačiau šis pasakymas per švelnus. A.Morriso skaičiavimais, socialinė plėtra nuo šiandien iki 2050-ųjų užaugs labiau nei per praėjusius 15 tūkstančių metų. Nuo 2050-ųjų iki 2100-ųjų šie rodikliai dar padvigubės.
Iki 2100-ųjų kursis megamiestai, kuriuose gyvens maždaug po 140 milijonų žmonių – įsivaizduokite, Tokijas, Meksikas, Niujorkas, San Paulas, Mumbajus, Naujasis Delis ir Šanchajus sujungti į vieną milžinišką gyvenvietę.
Kaip automatas kadaise pakeitė muškietą, dabartinius ginklus keis tobulesni.Nepamirškime kariuomenės – jos rankose bus penkiskart didesnę griaunančią jėgą turintys ginklai. Branduolinis ginklas taps atgyvena. Kaip automatas kadaise pakeitė muškietą, dabartinius ginklus keis tobulesni. O kovos lauke kausis ne žmonės, o robotai. Iš tiesų lemiamoji kova bus kibernetinė. Įdiegus nanotechnologijas net kasdienė medžiaga galės virsti mirtinu ginklu.
XX amžius perkėlė žmonių bendravimą telefonu į internetą, tad nieko keista, jei XXI amžiuje kiekvienas (bent jau pasiturinčiose šalyse) turės priėjimą prie „pasaulio smegenų“. Žmogiškasis protas bus įjungtas į visuotinį tinklą arba turės „slaptažodį“, leidžiantį prisijungti prie milžiniškos duomenų bazės.
Visa tai atrodo kaip mokslinės fantastikos filmo siužetas. Žinoma, 140 mln. gyventojų talpinantys miestai vargiai galėtų funkcionuoti. Nano, kiber ir robotų karai sunaikintų viską. Sujungę savo protus su mašinomis greičiausiai liautumėmės būti žmonės. Tai – pats didžiausias minusas ir svarbiausia dilema.
Pasikeitęs žmogus ir pasaulis
Būtų gerai, jei bėgant metams mūsų gyvenimas tik prisipildytų patogių naujienų gyvenimo palengvinimui, o pasaulis iš esmės liktų tas pats. Bet taip neįmanoma. Kaip ir didėjant oro taršai ir medienos paklausai nebeįmanoma išsaugoti miškų.
Gavę savo žinion modernias technologijas žmonės, galbūt nė patys nesusimąstydami apie pasekmes, pradėjo perkurti pasaulį. Pradedant savo kūnu, baigiant visa planeta.
 |
| Rugiai |
Prieš amžių pradėta naudotis traktoriais, cheminėmis trąšomis. Pasinaudojus elektrinėmis pompomis ir siurbliais sausa žemė tapo derlingais laukais, kuriuose šiandien veši genetiškai modifikuoti grūdai.
Žemės gyventojų skaičius per XX amžių paketurgubėjo. Maisto išmaitinti jiems reikia bene dešimtis kartų daugiau. Tai retai minima, tačiau žmonės visame pasaulyje padidėjo perpus – dabartiniai planetos gyventojai yra 10 cm aukštesni už savo prosenelius, didesni ir sunkesni jų vidaus organai, didesnis riebalinis sluoksnis (turtingose šalyse ypač dažnai kenčiama nuo nutukimo).
Europiečiai ir amerikiečiai gyvena 30 metų ilgiau nei jų proseneliai. Jie dešimtmečiu ar net dviem ilgiau gali džiaugtis gyvenimu, kol susilpnėja jų rega ir klausa, sustingsta sąnariai. Likusiame pasaulyje gyvenimo trukmė siekia beveik 40 metų. Net Afrikoje, kurios gyventojai nuolat kovoja su tokiomis ligomis kaip AIDS ir maliarija, žmonės gyvena 20-čia metų ilgiau nei prieš šimtmetį.
Pokyčiai mūsų kūne
Žmogaus kūnas per pastarąjį šimtmetį pasikeitė labiau nei per 100 tūkstančių metų. Pasikeitė gyvenimo trukmė ir sveikata, ką jau kalbėti apie tokius lengvai prieinamus dalykus, kaip klausos aparatai, dirbtiniai sąnariai, botoksas, viagra, kurie kadaise būtų atrodę kaip tikras stebuklas.
Kitas šimtmetis žada dar didesnių permainų. Technologijų įsikišimas akivaizdus ir sporte. Garsus golfo žaidėjas Tigeris Woodsas 2005-aisiais darydamasis akies operaciją uždavė sau paprastą klausimą: kam tenkintis tiesiog labai geru regėjimu, jei galima padaryti jį dar geresnį su chirurgų pagalba. 2008-aisiais Tarptautinė atletikos federacija susidūrė su dar keistesniu nutikimu – sprinteriui Oscarui Pistoriusui buvo laikinai uždrausta dalyvauti varžybose dėl to, kad jo dirbtinės kojos leido jam bėgti geresniu kampu ir lengviau lenkti priešininkus. Jau 2020-aisiais vidutinio amžiaus žmonės matys geriau, bėgs greičiau ir geriau atrodys nei jaunystėje. Tačiau ateities kartos bus dar gražesnės.
Galimybe keisti kūdikių genetiką naudojamasi ir dabar. Baisioji šio pliuso dalis ta, jog tikėtina, kad ateityje tėvai sau patys kurs vaiko „dizainą“ – rinks akių, plaukų spalvą, veido formą... Žinoma, kam lošti motinos Gamtos loterijoje, jei gali nusipirkti 100 proc. garantuotą variantą. Ir taip kiekvienas pats sau taptų Hitleriu, ieškančiu „arijų“ savo paties šeimoje. Ką ir kalbėti, mokslininkai šiandien labiausiai tapatinami su Dievu.
I.Morriso nuomone, yra tik dvi XXI amžiaus atomazgos – Armagedonas, kurio metu patys susinaikinsime, arba biologinės transformacijos, sujungsiančios žmones ir mašinas.„Žmogmašinės“ ne už kalnų
Viena JAV gynybos ir tyrimų agentūra, kadaise pasauliui padovanojusi internetą, šiuo metu kuria naują sensaciją – sudėtingus implantus, kurie bus „dovanėlė“ kareiviams. Implantas greitins jų mąstymo procesą, pridės atminties ir net turės bevielio interneto prieigą. Kraupu. Beje, vienas šio kūno patobulinimo privalumų tas, kad kariai galės per implantą komunikuoti tiesiogiai, be radijo ryšio ar elektroninių laiškų. O, pavyzdžiui, kompanija „IBM“ jau po metų kitų žada pristatyti savo superkompiuterį idealiai simuliuojantį žmogaus smegenų veiklą.
Kai kurie išradėjai, pavyzdžiui, Ray Kurzweilis įsitikinę, kad 2030-aisiais žmonės jau mokės nuskanuoti savo smegenis neuronas po neurono ir pritaikyti jas sudėtingoms mašinoms.
Toks mašinų ir žmonių susiliejimas pakeistų viską iš esmės: gyvenimą, karus, mąstymą ir net meilę. Kaip šios žmogmašinės gimtų, sentų, mirtų? Kažin ar vakare du tokie daiktai susėstų išgerti arbatos, pašnekėti apie nuobodas kolegas ir pasijuokti iš papasakoto anekdoto.
 |
| Arbata |
Kita vertus, gal būti žmogumi ir neapsimokės. Klimatas Žemėje dabar keičiasi milžinišku greičiu. Blogiausia situacija valstybėse, esančiose nuo centrinės Afrikos iki centrinės Azijos.
Tikėtina, kad iki 2050-ųjų bus apie 200 mln. „klimato migrantų“, kurie turės išvykti iš šių teritorijų dėl nepalankių gyvenimo sąlygų. Maža to, grėsmę šiose valstybėse kels ir branduolinis ginklas, kurį įsigyja vis daugiau šalių.
I.Morriso nuomone, yra tik dvi XXI amžiaus atomazgos – Armagedonas, kurio metu patys susinaikinsime, arba biologinės transformacijos, sujungsiančios žmones ir mašinas.
