Požeminių smūgių epicentras buvo 80 kilometrų į pietvakarius nuo Kiutahijos miesto, čia Dumlupinaro universitete šiuo metu pagal „Erasmus“ programą studijuoja ir dvi lietuvės – Rūta Juodaitytė bei Alma Ramanauskaitė. Jos papasakojo savo įspūdžius apie tai, kas vyko naktį į penktadienį.
„Mes buvome bendrabučio trečiame aukšte, kada pradėjo silpnai siūbuoti pastatas. Buvo galima girdėti, kaip visas namas braškėjo, viskas siūbavo, mes vos nenukritome ant žemės. Vėliau jau buvo sunku išsilaikyti ant kojų. Visi turkai nedelsiant išbėgo į kiemą, o mes buvome sutrikę, išbėgome vienos iš paskutiniųjų. Iki 8 valandos ryto visas miestas laukė kiemuose, kavinėse, su telefonais rankose... Niekas nebuvo informuotas dėl tokios galimos situacijos. Dauguma išsigandusių ar sužeistų žmonių be panikos, bet su baime būriavosi gatvėse. Visi bendrabučiai buvo uždaryti saugumo sumetimais, studentai nebuvo įleidžiami į vidų“, – pasakojo studentės.
Merginos pasakojo, kad sugriuvo dalis jų universiteto, kuris yra apie 10 kilometrų nuo miesto. Žmones naktį gąsdino ir pakartotiniai smūgiai. „Vietinė spauda praneša, kad tai pasikartojo net 51 kartą. Visus smūgius jautėme, – jie buvo silpni, tačiau ketvirtas kartas siekė 4 balų stiprumą. Pranešama, kad viskas per 12 valandų gali pasikartoti. Žadama 500 silpnų pakartotinių požeminių smūgių“, – pasakojo studentės. Daugybė žmonių naktį paliko miestą, persikėlė į saugesnes vietas, gatvėse netgi susidarė spūstys. „Penktadienio vidurdienį galima jausti, jog lauke tvyro itin keistas oras. Regis, viskas: šaltis, šiluma, drėgnumas ir sausumas yra susimaišę. Labai neįprasta ir kiek nejauku“, – sakė merginos.
Mieste nusprendusios pasilikti studentės sako, kad šiuo metu Kiutahijos miesto gatvės tuščios, daugelis po bemiegės nakties miega, kai kurie važiuoja į gretimą miestą padėti nukentėjusiems, ten daug griuvusių namų, yra žuvusiųjų, nukentėjusiųjų.
