Visi per šį teroro aktą žuvę keleiviai sėdėjo paskutiniame traukinio vagone, kuris buvo toliausiai nuo sprogimo epicentro, todėl jie galėjo likti gyvi. Iš karto po sprogimo mašinistas, laikydamasis instrukcijų, panaudojo papildomą stabdį, dėl to 190 kilometrų per valandą greičiu važiavusio traukinio galas susimėtė.
Pirmieji devyni vagonai nenukentėjo, trys – apvirto ir įsirėžė į šlaitą, o atitrūkęs paskutinis vagonas pakilo į orą, nugriovė tris betonines elektros perdavimo tinklų atramas ir skriedamas trenkėsi į tą patį šlaitą. Į nelaimės vietą atskubėję vietos gyventojai pamatė tuščią sumaitotą vagoną ir vienoje krūvoje susimaišiusius krėslus, bagažą bei žmonių kūnus. Tyrimas patvirtino, kad keleiviai mirė nuo mechaninių traumų, patirtų susidūrus su kitais daiktais.
Paaiškėjo, kad „Nevos ekspresas“ turėjo patogius, tačiau nepatvarius iš aliuminio ir plastiko konstrukcijų pagamintus krėslus, kurie dar buvo ir prastai pritvirtinti prie vagono grindų. Krėslai atitrūko ir sužalojo žmones.
