Subsidijos įdarbinant bedarbystės nesumažins

Vilnietė Irena, dirbanti individualioje langų prekybos įmonėje, teigia, jog įmonės vadovai jau pusę metų samdo Lietuvos darbo biržos (LDB) subsidijuojamus darbuotojus.

„Šiuo metu įmonėje dirba du darbuotojai, pasamdyti pagal šią programą. LDB yra įsipareigojusi mokėti jiems minimalią algą dar 6 mėnesius, tad ir įmonė sutaupo, ir žmonės turi darbą“, – pasakojo Irena.

Anot LDB atstovų, ši programa paklausi tarp darbdavių.

„Šią veiklą reglamentuoja Užimtumo rėmimo įstatymas, kuriame numatyta, kad tam tikroms bedarbių grupėms gali būti teikiama parama. Jei darbdavys sutinka įdarbinti neįgalųjį, auginantį mažametį vaiką, vyresnio amžiaus, ilgai negalintį įsidarbinti asmenį, yra mokamos subsidijos“, – teigė LDB Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Silvija Astopaitytė. Pasak jos, subsidijos dydis negali viršyti minimalaus atlyginimo dydžio. Ji mokama priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis žmogus įdarbinamas.

„Jei pasirašoma terminuota darbo sutartis, subsidijos mokamos trumpiau, jei neterminuota – ilgiau. Jei įdarbinamas tam tikros grupės neįgalusis, subsidijos gali būti mokamos metus ir ilgiau“, – sakė S.Astopaitytė.

Anot jos, paprastai subsidijos mokamos 3-12 mėnesių.

Paranku pradedantiesiems

Darbo rinkos specialistai taip pat teigia, jog programa patraukli darbuotojams, tai gera parama veiklą pradedančioms įmonėms. „Tai geras ir paprastas sprendimas padėti sunkiai įsidarbinantiems žmonėms. Naujoms įmonėms pradžia visuomet būna sunki, tad subsidijuojami darbuotojai yra išties patrauklu. Be to, kai yra kompensuojama dalis darbuotojo atlyginimo, įmonė gali leisti investuoti į darbuotojo mokymą“, – įsitikinęs darbo ir karjeros portalo „manager.lt“ vadovas Aras Mileška.

Abejotinas efektyvumas

Tačiau analitikai pastebi, jog subsidijos nedarbo problemą prendžia gana vienpusiškai.

„Subsidijų programa skirta socialiai jautrioms grupėms, tačiau sunku pasverti, kiek ji yra efektyvi“, – teigė „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Pasak jos, vien tokios programos spręsti nedarbo problemoms neužtenka.

„Ateityje, lėtėjant ekonomikai, nedarbo lygis didės. Tai matysis ne vien tarp žmonių, kuriems sunkiau įsidarbinti, bet ir kitų grupių. Tad programų reikės kur kas daugiau ir įvairesnių, ir jau pats laikas pradėti tuo rūpintis“, – sakė V.Klyvienė.

Jos teigimu, ilgalaikį ir gerokai svaresnį poveikį turėtų įvairūs mokymai, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo kursai ir programos.

„Didinti žmogaus darbo kokybę ir našumą yra efektyviau, nei tiesiog pasiūlyti jo darbdaviui kompensaciją. Lietuvoje trūksta lankstesnio požiūrio į darbo rinką – ne visi regionai, ne visi sektoriai yra vienodi, rinka keičiasi, tad norėtųsi kompleksinių, ilgalaikių nedarbo mažinimo priemonių, o ne lengvų sprendimų ieškojimo“, – negailėjo kritikos V.Klyvienė.