Liepojos uostą gilins ir plės

Kaskart nuvykus į Liepoją galima aptikti vis įdomesnių uosto stiprinimo ženklų. Susidaro įspūdis, kad infrastruktūros projektams latviai sugeba gana sėkmingai išpešti naudos iš Europos Sąjungos (ES) fondų, o rusų kapitalo invazija nacionaliniam saugumui nekelia pavojaus.

Tik 2004 metais aktyviai pradėtas plėsti Liepojos uostas yra pramoninės specialiosios ekonominės zonos (SEZ) dalis. Iki šiol jis dažniausiai tenkina vietinius regiono poreikius. Išskyrus ro-ro linijas. Anksčiau iš Liepojos Vokietijos operatoriaus „Scandlines“ keltu buvo galima nuplaukti tik į Švediją, kaip ir iš Klaipėdos. Tačiau pernai lapkritį Latvijos transporto asociacijos „AVE Trans Gruop“ įmonė „AVE Logistics“ išsinuomojo iš ispanų keltą „Blanca del Mar“ ir atidarė nacionalinę ro-ro liniją Liepoja-Travemiundė. Tai miestelis greta Vokietijos Liubeko uosto, netoli Kylio, iš kur „DFDS Lisco“ keltai plaukia į Klaipėdos uostą.

Skeptikams, laukusiems krizės akivaizdoje greito latvių linijos bankroto, šiuo metu skelbiama žinia apie planuojamą dar vienos linijos atidarymą. Šiaurės Lietuvos vežėjams geografinio skirtumo beveik nėra jokio, kurį uostą rinktis, pagrindinis veiksnys - bilieto kaina.

Į SEZ vilioja rusus

Sudarytas iš trijų akvatorijų (molų apsuptos jūrinės, prieuosčio, uždaro žiemos uosto ir vidinio kanalo) Liepojos uostas 1990 metais įkurtas buvusios tarybinės karo laivyno bazės vietoje. Tačiau jo ištakos kur kas gilesnės. Dar Rusijos caro Aleksandro laikais gynybiniams tikslams pasirinkta Baltijos jūros vietovė XIX amžiaus pabaigoje pavadinta Karosta (Karo uostas) ir šiuo metu yra labiausiai turistų lankomas Liepojos kultūros objektas. Istorinio paveldo atkūrimą skatinanti visuomeninė organizacija ieško ES fondų ir turtingų investuotojų paramos, bet daugiausia jos gali tikėtis tik iš SEZ.

Pernai Liepojos uoste buvo perkrauta 4 mln. tonų krovinių. Šiemet planuota 5 mln. tonų, bet per 7 mėnesius perkrauta 6 proc. mažiau nei pernai (2,14 mln. tonų). Tačiau milijonas tonų grūdų - trečdaliu didesnis kiekis nei pernai. Teko girdėti, kad šiuo terminalu naudojasi ir Lietuvos grūdų eksportuotojai.

Per praėjusius dvejus metus į Liepojos uostą nutiestos naujos geležinkelių šakos, pastatyti birių produktų ir cemento terminalai (500 tūkst. tonų per metus pajėgumo). Tačiau dėl statybų sąstingio cemento poreikis labai sumažėjo.

Latvių agentūros BNS teigimu, pastaruoju metu SEZ ir Liepojos dūma aktyviai derasi su Rusijos verslininkais, kuriuos domina pramonės plėtra. Esą iš Liepojos jie be trukdžių galėtų eksportuoti produkciją į kitas ES šalis. Pasak SEZ valdytojo Guntaro Krievinšo, nebenorima tokių investicijų, kurios tenkintų vien tik uostą, turintį didelę nenaudojamą teritoriją. Nedarbo kamuojamas miestas laukia Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano produkcijos gamybos įmonių. O Liepojos technologijų parke, kaip tikimasi, turėtų atsirasti skandinavų gamyklų, kurias traukia kelios jau veikiančios danų ir švedų įmonės, susijusios su metalo apdirbimu ir ratine technika.

Nukentėjo istorinis tiltas

Nauji terminalai statomi jūrinėje dalyje, tačiau priplaukti prie SEZ pramonės įmonių tenka Liepojos kanalu. Pats žymiausias ir vienintelis Latvijoje pasukamas pėsčiųjų tiltas, pagal garsaus inžinieriaus Eifelio brėžinius pastatytas 1906 metais, be remonto veikė lygiai 100 metų. Bet 2006 metais gruzinų tanklaivis „Anna“ plaukdamas kanalu taip rėžėsi į tilto konstrukcijas ir mechanizmą, kad iš jo liko tik metalo laužo krūva.

Su Karostos gidu Andrejumi prie tilto kalbėjomės ir apie tai, kad iš šios istorijos galėtų pasimokyti, kaip gelbėti kultūros vertybes, už Lietuvos paveldą atsakingi valdininkai. Mat Klaipėdoje esantį panašų, tik gerokai mažesnį, bet senesnį, technikos vertybe paskelbtą pasukamą Pilies tiltelį, išardytą ir paliktą nežinioj, jie reikalauja iš pagrindų rekonstruoti. Tik niekas nesiūlo nei kas tai galėtų padaryti, nei iš kur gauti lėšų - per milijoną litų.

O Liepoja tiltui gelbėti iškart kreipėsi pagalbos į ES. Po dvejus metus trukusių ir 4,3 mln. eurų (per 23 mln. litų) kainavusių parengiamųjų ir rekonstrukcijos darbų šių metų rugpjūčio 28 dieną istorinis tiltas iškilmingai atidaromas ir vėl veiks papildytas automatinio valdymo technologijomis.

Gilinimui – atviras konkursas

Leidinys „Biznis i Baltija“ pranešė, kad vasaros pradžioje Liepojos SEZ paskelbtas atviras jūros įplaukos, prieuosčio ir kanalų gilinimo konkursas sukėlė net 18 Europos jūrinių kompanijų susidomėjimą. Iš jų pasiūlymus pateikė 5: „Boskalis International b.v“, „Rohde Nielsen A/S“, „Josef Mobiu Bau - Aktiengesellschaft“, „Van Oord Dredging and Marine Contractors“, „Dredging International N.V“. Pastaroji, pasiūliusi mažiausią kainą, buvo pripažinta laimėtoja. Belgų kompanijai „Dame group“ priklausanti įmonė per 3 metus pagilins uostą 2 metrais: įplauką - iki 12,5 metro, akvatorijas - iki 12 metrų. Iškas 5 mln. kub. metrų grunto. Projekto vertė - 22 mln. latų (110 mln. litų).

Sutartis su laimėtoju turi būti pasirašyta iki rugsėjo. Sanglaudos fondo parama sudarys 74,5 proc., 19,6 proc. skirs valstybė, 5,6 proc. - Liepojos SEZ.

Finansinėje paraiškoje nurodoma, kad pagilinus uostą, kuris įtrauktas į Europos transporto tinklą, atsiras techninės galimybės krauti 75 tūkst. tonų talpos „Panamax“ ir „Handymax“ laivus bei padidinti Liepojos uosto apyvartą.

Taigi jau po trejų metų Klaipėdos uosto pašonėje atsiras dar vienas rimtas konkurentas.