Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuostoliai viršijo draudikų skaičius

Potvynis Kaune
15min.lt skaitytojo T.Majausko nuotr. / Potvynis Kaune
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po vandeniu palaidotos knygų kolekcijos, automobiliai, baldai, namų apyvokos ir kiti daiktai, paskendę naminiai gyvūnai – tokius nuostolius skaičiuoja netikėtai staigaus potvynio priblokšti Kauno rajono gyventojai.

Į didžiausio per pastaruosius dešimtmečius šiame regione kilusio potvynio nusiaubtus namus sugrįžę žmonės vakar tebeskaičiavo nuostolius. Daugeliui jų niekas nepadengs, nes turtas nebuvo draustas.

„Kas galėjo tikėtis tokio didžiulio potvynio. Gyvenu čia gal dešimt metų. Nieko panašaus nebuvo, todėl ir drausti turto nemačiau prasmės. Juk čia sodai“, – sakė sodų bendrijoje „Radikiai“, Kauno rajone, Radikių kaime, gyvenantis Jonas. Vakar vyras ir jo kaimynai, padedami ugniagesių, pumpavo vandenį iš apsemtų rūsių.

 Skaitytojo T.Majausko nuotr. /Vandens užlieta namų valda
Skaitytojo T.Majausko nuotr. /Vandens užlieta namų valda

Tačiau džiaugsmo nejautė net ir tie, kurie buvo pasirūpinę apdrausti savo namus. „Tiksliai dar nežinau, bet iš to, ką matau, atrodo, kad žala sieks ne mažiau nei 100 tūkst. Lt. Namams reikės kapitalinio remonto, iš esmės vanduo suliejo viską, ką tik galėjo: daiktus, sienas, grindis. Kiek įmanoma daiktų išgelbėjome – abu su besilaukiančia žmona nešėme į viršų. Tačiau automobilių nespėjau perstatyti. Nuskendo visi trys“, – pasakojo Kleboniškyje gyvenantis muzikantais, grupės „16Hz“ narys Petras Jucevičius.

Į naują namą vaizdingoje vietoje P.Jucevičiaus šeima įsikėlė prieš trejus metus. Apie jokį potvynį tuomet nė negalvojo, nors netoliese teka Neris. Vis dėlto pastatus apdraudė. Nedrausti liko tik viduje buvę daiktai, tarp kurių ir muzikantui duoną pelnantys instrumentai.

„Į draudikus dar nesikreipėme. Ne tas galvoje. Be to, dar gal užlies. Ką tik sulaukiau žinių, kad sprogdins Jonavoje ledų sangrūdas, todėl vanduo Neryje, ties Kleboniškiu, vėl gali pakilti. Sakote nebesprogdins? Tai gal nebeapsems“, – išvargusiu balsu pasakojo nuo potvynio nukentėjęs P.Jucevičius.

Nuostoliai viršijo prognozes

Per pastarąsias dvi dienas potvynio tema nedingo ne tik iš tiesiogiai jo paliestų žmonių, bet ir iš draudikų lūpų. Pasak „PZU Lietuva“ Žalų departamento Valdymo skyriaus vyriausiojo eksperto Stasio Mačiuičio, bendrovė yra rezervavusi 300 tūkst. Lt nuostoliams dėl potvynio ir staigaus atodrėkio kompensuoti. „Beveik pusė iki antradienio vakaro užfiksuotų visų įvykių yra registruoti Kauno rajone: Kleboniškyje, Radikiuose, Saliuose. Daugiausiai žalos padaryta namų turtui. Kol kas gavome pranešimą tik apie vieną nuskendusį automobilį. Tikslūs nuostoliai dar neaiškūs, nes ten, kur vanduo dar nenuslūgęs, mūsų ekspertai neturi galimybės nuvažiuoti ir įvertinti nuostolių dydžio. Tačiau, vos tik atlikę įvertinimą, mes per 2 dienas pervesime nukentėjusioms šeimoms neginčijamą draudimo išmoką, kad jie turėtų lėšų svarbiausiems atstatymo darbams. Vėliau, kai bus atliktas išsamus įvertinimas ir skaičiavimai, bus išmokėta ir visa draudimo išmoka“, – teigė „PZU Lietuva“ atstovas.

Alfredo Pliadžio nuotr./Prie Neries Jonavos rajone
Alfredo Pliadžio nuotr./Prie Neries Jonavos rajone

Vos prasidėjus potvyniui draudimo bendrovės pateikė prognozes apie galimus nuostolius. Tačiau praėjus porai dienų pastebima, kad net tikrieji žalos mastai bus didesni. „Mūsų prognozes, kad potvynis padarys žalos už 750 tūkst. Lt, tikrieji nuostoliai praaugo. Vien per pirmadienį suma pasiekė 440 tūkst. Lt.“, – sakė bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė ryšiams su visuomene Ernesta Dapkienė. Pasak jos, didžiausius nuostolius patyrė prie Nevėžio ir Neries gyvenantys žmonės, tarp kurių – Kauno rajono gyventojai.

Pasak draudikų, po pirmadienį Lietuvą užtvindžiusio potvynio įvairių įmonių telefonai kaito nuo interesantų skambučių. Žmonės domėjosi įvairiais kilnojamo ir nekilnojamojo turto apdraudimo variantais. Kai kurie net aiškinosi, ar nėra būdų apdrausti savo turto atgaline data.

„Lietuviams būdingas požiūris „man taip neatsitiks“. Daugelis apie nuostolius susimąsto tik tuomet, kai atsitinka nelaimė. Tačiau po tokių įvykių besidraudžiančių turėtų padaugėti. Gal žmonės įsiklausys į prognozes, kurios žada labai karštą vasarą. Juk tai reiškia, kad bus didesnė gaisrų tikimybė“, – kalbėjo „Lietuvos draudimo“ atstovė spaudai.

Situacija tebėra sudėtinga

Nors vakar Kauno rajone potvynio grėsmė nekilo, pirmadienį paskelbta ekstremali situacija neatšaukta. Ryte Kauno rajono savivaldybėje į posėdį susirinkę Ekstremalių situacijų valdymo grupės nariai nusprendė, kad padėtis tebėra įtempta, todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių. Visą dieną ugniagesiai kartu su gyventojais ir rajono savivaldybės Civilinės ir darbų saugos tarnybos specialistais rūpinosi vandens iš apsemtų namų rūsių ištraukimu. Pradėti tikrinti geriamojo vandens šuliniai. Sudaryta darbo grupė, kurios nariai turės įvertinti gyventojų patirtus nuostolius, surinkti visą informaciją apie nuo potvynio nukentėjusius socialiai remtinus asmenis.

 Skaitytojo T.Majausko nuotr. /Potvynis prie Kauno
Skaitytojo T.Majausko nuotr. /Potvynis prie Kauno

„Dabar dar sunku pasakyti, kokie bus nuostoliai. Žmonės, nukentėję nuo potvynio, prašomi kreiptis į seniūnijas. Per mėnesį bus aišku, kokie žalos mastai ir kiek valstybė juos gali kompensuoti“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbo saugos tarnybos vyriausioji specialistė Regina Cibulskienė. Pasak valdininkės, vakar nebuvo gauta jokių duomenų apie be gyvenamosios vietos ar būtiniausių daiktų likusius Kauno rajono gyventojus.

Potvynį buvo galima nuspėti

Kauno savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius neslėpė – naktį iš sekmadienio į pirmadienį prasidėjusį potvynį buvo galima numatyti iš anksto.

„Iš esmės jeigu hidrotarnybos mus būtų laiku informavusios, jog yra ledų susigrūdimai, Kauno apylinkes nusiaubusį potvynį buvo galima numatyti ir jam pasiruošti. Čia mes padarysime išvadas. Prasidėjus pavasariniam laikotarpiui, reikia išnagrinėti padėtį Nemune ir Neryje. Kiek mes dar prieš tai pravažiavome nuo Kauno pradžios iki Santakos, sušalę ledai stovėjo ir nesimatė, kad gali būti kažkokie nemalonumai. Jeigu būtume turėję informaciją apie artėjantį potvynį, būtume perspėję gyventojus, būtume anksčiau nuvykę, įvertinę situaciją ir galbūt išsprogdinę ledus. Galiu pasakyti, kad šioje situacijoje trūko veiksmų kontrolės ir koordinavimo. Tai turėjo padaryti aukštesnės instancijos“, – tvirtino J.Griškevičius.

Jau 20 metų civilinės saugos srityje dirbantis specialistas teigė, jog šis daug žalos pridaręs potvynis taps puikia pamoka ateičiai.

Potvynis pamaryje plėsis

Pirmadienį visa savo jėga smogęs Kaunui ir netoliese esantiems kaimams, antradienį potvynis atakavo kitas Lietuvos vietoves, tarp jų ir Panevėžį. Tuo tarpu pamarys pavasarinio potvynio dar tik laukia. Prognozuojama, kad jis bus didžiausias per 30 metų. Šilutės savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus duomenimis, potvynis gali stipriai išplisti jau trečiadienio vakarą arba naktį į ketvirtadienį. Antradienį vanduo Šilutės rajone sėmė apie 9 tūkst. hektarų ploto pamario, 20 kilometrų kelių buvo nepravažiuojami. Vandens gylis vietomis siekė iki 90 centimetrų. Potvynio semiamose vietose Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse antradienį dislokuoti kariai su technika. Antroji amfibija taip pat pakeliui į Juknaičius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min