Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kraujo spaudimas: viskas, ką svarbu žinoti

Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
Skaitysiu vėliau
A A

Arterinis kraujo spaudimas (AKS) – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika. Kairysis skilvelis yra pagrindinė širdies „pompa“, o hipertenzija – padidėjęs arterinis pasipriešinimas, kurį jam reikia nugalėti. Dėl šios priežasties širdis visą laiką apkrauta ir per tam tikrą laiką – vieniems greičiau, kitiems lėčiau – kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmė. Be šių komplikacijų, hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą.

Lietuvoje apie 1 mln žmonių, t.y. kas trečio suaugusiojo (>25 metų), kraujospūdis yra padidėjęs (>= 140/90 mmHg). Arterinės hipertenzijos paplitimas yra vienas iš didžiausių Europoje. Dažniau padidėjęs kraujospūdis nustatomas vyresniems žmonėms. Didžiausia problema, kad maždaug pusė ligonių net nežino apie padidėjusį kraujospūdį, o apie trečdalis žino, bet nesigydo. Tik pusė ligonių, kuriems skiriami vaistai, juos reguliariai vartoja ir tik pusei iš gydomų ligonių pasiekiamas norimas rezultatas.

Kodėl reikia stebėti arterinį kraujo spaudimą?

Žmogus gali padėti gydytojui skirti patį tinkamiausią vaistą ir užkirsti kelią arterinės hipertenzijos komplikacijoms. Labai svarbu reguliariai kasdien matuoti kraujospūdį, o matavimo rezultatus pateikti gydytojui. Tai gali padėti diagnozuoti aukštą arba žemą kraujospūdį, stebėti “Bazinį kraujospūdį”, aplinkos poveikį kraujospūdžiui, vartojamų vaistų veiksmingumą. Pagal bazinio kraujospūdžio tyrimus yra nustatytos arterinio kraujospūdžio normos ir sudaryta PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) hipertenzijos klasifikacija.
 

Jei arterinis kraujo spaudimas yra per didelis, vyksta pakitimai vidaus organuose: pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. 10 mmHg padidėjęs arterinis kraujo spaudimas iki 30 proc. padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Žmonėms, kurių padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (pvz. insultai), 4 kartus dažniau sergama širdies išemine liga, 2 kartus dažniau yra pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Sumažėjus kraujospūdžiui gali svaigti galva, pykinti, sutrikti regėjimas, galima prarasti sąmonę ir t.t.

Namų kraujospūdžio matuoklis leidžia pamatuoti kraujo spaudimą bet kuriuo paros metu. Tai gali padėti:

  • Lengviau stebėti „bazinį kraujospūdį”;
  • Diagnozuoti aukštą kraujo spaudimą;
  • Stebėti vartojamų vaistų nuo kraujospūdžio veiksmingumą;
  • Sergantiems stebėti medikamentų ir aplinkos poveikį jų kraujo spaudimui. Be to, asmenys patys matuodami spaudimą namuose, labiau įtraukiami į gydymo procesą ir kontroliuoja savo sveikatą.
  • Nustatyti žemą kraujospūdį, kurį gali sukelti nereguliarus širdies ritmas (aritmijos), vaistai ar kitos medicininės būklės.
  • Tiems, kurie gali matuotis savo spaudimą namuose, ypač naudinga rašyti dienoraštį ir jame žymėtis, kokius vaistus vartojo, ar buvo jaudinančių įvykių, ar užsiėmė fizine veikla. Čia labai padeda aparatai, įrašantys parodymus. Tai gali padėti suprasti kraujospūdžio svyravimus ir geriau parinkti medikamentų dozes.
 

Daugiau informacijos: www.mingeda.lt

Bendros AKS matavimo rekomendacijos

Arterinio spaudimo reikšmės nėra pastovus dydis – tai nuolat, priklausomai nuo įvairių faktorių (biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių) kintantis rodiklis.

Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, pagrindinės medžiagų apykaitos, t.y. visiškos fizinės ir psichinės ramybės, sąlygomis.

Sunkiai dirbant, sportuojant, streso metu spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja. Matuojant kraujospūdį į tai reikėtų atsižvelgti.

Vaistinėse ar specialiose parduotuvėse yra parduodami įvairūs kraujo spaudimo matuokliai. Tačiau koks namuose naudojamų matuoklių patikimumas? Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis tokį matuoklį?

Matuoklių būna įvairių: mechaninių, pusiau automatinių ir automatinių. Mechaninis kraujospūdžio matuoklis yra seniausiai naudojamas ir pats paprasčiausias iš visų matuoklių. Kraujospūdžiui matuoti namuose mechaniniai matuokliai nėra labai tinkami, kadangi reikia specialių aparato ir stetoskopo naudojimo įgūdžių: reikia patiems pripumpuoti į manžetę oro, pamažu atleisti manometro rodyklę, kad ši judėtų ne greičiau kaip 2 mmHg/min., ir dar klausyti tonų.Tik iIšmokę gerai naudotis tokiu aparatu, kraujospūdį išmatuosite gana tiksliai. Šio aparato trūkumai yra tokie, kad seni žmonės sunkiai girdi stetoskopo tonus, sunkiai atsuka manometro svirtelę. Tačiau privalumas yra tas, kad tokio tipo matuokliai yra pigiausi.

Pusiau automatiniu matuokliu naudotis daug paprasčiau. Čia jau nebėra stetoskopo - tonus registruoja pats aparatas. Reikia tik paspausti mygtuką, pripumpuoti manžetę, ir aparatas pats išmatuos ir parodys, koks jūsų kraujospūdis ir pulsas.
Automatinių spaudimo matuoklių yra įvairiausių, net tokių, kurie rodo datą ir laiką, aplinkos temperatūrą, yra priminimo funkcija, esant poreikiui, galima prijungti prie spausdintuvo ir duomenis atspausdinti. Jame yra matavimų atmintis, aritmijos nustatymo funkcija. Šių matuoklių privalumai akivaizdūs - tereikia užsidėti manžetę, nuspausti START mygtuką, ir aparatas viską padaro pats.
Automatiniai matuokliai vis tobulinami, atsiranda vis naujų funkcijų, ir jie tampa panašesni į mikrokompiuterius, tačiau visos naujausios technologijos gana brangiai kainuoja, todėl šie matuokliai patys patogiausi naudoti, bet ir patys brangiausi.

Yra ir riešo tipo kraujospūdžio matuoklių. Tokį patogu pasiimti į keliones, kadangi užima nedaug vietos, patogus naudoti ir turi beveik tuos pačius privalumus, kaip ir automatinis matuoklis. Tačiau, matuojant tokio tipo matuokliu, reikia jį laikyti širdies lygyje, kitaip matavimas nebus itin tikslus. Taip pat būtina nepamiršti, kad riešo sritis ne visada yra tinkama vieta matuoti kraujo spaudimą. Jauno ir sveiko žmogaus kraujospūdis riešo ir žasto srityje dažniausiai būna artimas. Dėl amžinių pokyčių riešo srities arterijose kraujospūdžio rezultatai riešo srityje gali skirtis nuo žasto srities parodymų. Vyresniems žmonėms ir sergantiems hipertenzija bei ateroskleroze skirtumas tarp riešo ir žasto kraujospūdžių gali būti ženklus. Tai nutiks dėl riešo, kaip vietos, netinkamumo matuoti kraujospūdį. PSO hipertenzijos klasifikacija sudaryta pagal žasto kraujospūdį. Tad, tokiems žmonėms tinkamesnis būtų žastinis kraujospūdžio matuoklis

Arterinio kraujo spaudimo matavimo taisyklės

Nepaisant to, kokį matuoklį turite, svarbu, kad kraujospūdis būtų matuojamas taisyklingai, tuomet jis bus tiksliausias. O jei ir bus keleto padalų paklaida - ji neesminė. Tačiau kai kraujospūdis aukštesnis nei 140/90 mmHg, reikėtų susirūpinti savo sveikata ir kreiptis į gydytoją specialistą. Pamatuoto kraujospūdžio tikslumas priklauso ne tiek nuo paties aparato, bet nuo to, kiek tiksliai laikomasi kraujospūdžio matavimo taisyklių.

Prieš matuojant AKS, keletą minučių reikia pasėdėti tylioje/ramioje aplinkoje. Turi būti tinkama patalpos temperatūra. Pusvalandį prieš tyrimą tiriamasis turi būti negėręs kavos, nerūkęs, be nervinės ar fizinės įtampos.

Tiriamasis turi sėdėti patogiai atsirėmęs į kėdės atlošą. Atsmaukta rankovė neturi veržti žasto. Dilbis turi būti padėtas ant horizontalaus paviršiaus delnu į viršų, ranka šiek tiek sulenkta per alkūnę, raumenys atpalaiduoti.

Svarbu naudoti tinkamo dydžio manžetę. Ją reikia uždėti širdies lygyje taip, kad apatinis kraštas būtų 2-3 cm aukščiau alkūnės linkio. Matuojant skaitmeniniu matuokliu, manžetės vamzdelis turi būti žasto arterijos protekcijoje. Manžetė vyniojama tampriai, tačiau neveržiant žasto.

Skaitmeniniu matuokliu kraujospūdis išmatuojamas automatiškai. Naudojant pusiau automatinius matuoklius, manžetė turi būti pripumpuojama 20-30 mmHg daugiau, negu numatomas kraujospūdis.

Kaip vertinti gautus AKS rezultatus?

Pavadinimas
 
 

Kada galima pakartoti AKS matavimus?

Laiko intervalas tarp AKS matavimų priklauso nuo paciento sveikatos būklės, amžiaus, aritmijos, keliamų užduočių ir kitų faktorių. Rekomenduojame po matavimo, atpalaidavus manžetę, padaryti 15-20 minučių pertrauką.

Kurios rankos geriau matuoti arterinį kraujo spaudimą?

Arterinis kraujo spaudimas skirtingose rankose gali skirtis. Todėl matuokite AKS tos rankos, kurios iš patirties žinote, kad rezultatai blogiausi.

Kodėl gali skirtis AKS rezultatai matuojant namuose ir pas gydytoją?

Namuose pacientą veikia veiksniai, kurie sukelia įprastinę fizinę ar nervinę įtampą. Pacientui nereikia važiuoti ar nueiti iki matavimų vietos, nereikia laukti ir nervintis eilėje, norint užeiti į gydytojo kabinetą. Gydytojo kabinete dažnai nesuteikiama galimybė pusvalandį pailsėti ir nusiraminti. Gydymo įstaigoje gali veikti „baltojo chalato” hipertenzija – kai paciento kraujospūdis pakyla dėl nevalingai padidėjusios įtampos pamačius gydytoją. Ši būklė būdinga apie 10 proc. bendros populiacijos.

Garbaus amžiaus žmonių AKS matavimas

Vyresnio amžiaus žmonių AKS reikšmėse pastebima didelio nestabilumo tendencija (tai labai įtakoja dėl senėjimo mažėjantis kraujagyslių elastingumas, aterosklerozė ir AKS reguliacijos sutrikimai). Klausos, regos sutrikimai, matavimo sudėtingumas gali sąlygoti kraujospūdžio matavimo klaidas. Todėl rekomenduojama arterinį kraujo spaudimą matuoti skaitmeniniais automatiniais matuokliais, kurie patys pamatuoja, pripumpuoja ir išleidžia orą į/iš manžetės. Dėl riešo arterijų būklės ir sudėtingo rezultatų interpretavimo siūloma AKS matavimą atlikti ne riešo, bet žasto tipo aparatais.

Sergančiųjų kardioaritmija AKS matavimas

Aritmija yra širdies ritmo sutrikimas. Dažniausiai širdies ritmo sutrikimai yra ekstrasistolija ir prieširdžių virpėjimas (virpamoji aritmija). Aritmijos metu laiko tarpai tarp širdies susitraukimų būna skirtingi, todėl kiekvieną kartą širdis prisipildo nevienodai ir susitraukimo metu išpumpuoja vis kitokį kraujo kiekį, todėl spaudimas kiekvieno susitraukimo metu svyruoja. Siekdami geresnės AKS kontrolės, naudokite skaitmeninius kraujospūdžio matuoklius su aritmijos indikatoriumi.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min