Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė: „Pakuočių atliekų tvarkyme savivaldybės labiausiai nori stabilumo ir nuoseklumo“

Roma Žakaitienė
Roma Žakaitienė
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasirodžius informacijai apie dar vieną pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos siekiančią įstaigą, vėl imta diskutuoti apie iki šiol neišspręstas šios veiklos problemas. Pakuočių atliekų tvarkymu yra suinteresuotos keturios šalys: supakuotus gaminius į Lietuvą tiekiantys gamintojai ir importuotojai, juos atstovaujančios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, savivaldybės bei atliekų tvarkytojai.

Gamintojai ir importuotojai galirinktis vieną iš dviejų alternatyvų: mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis arba pavesti pakuočių atliekų tvarkymą vienai iš dviejų šiuo metu veikiančių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų. Pastaroji alternatyva finansiškai patrauklesnė, ją 2013 m. pasirinko daugiau kaip 4.000 bendrovių. Surinktos lėšos skiriamos pakuočių atliekoms tvarkyti, infrastruktūros plėtrai, visuomenės švietimui. Vos prieš metus reformuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema buvo beįsibėgėjanti ir veikė gana sklandžiai, kol nepasigirdo gandų apie galimą dar vienos – jau trečiosios – pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos atsiradimą.

Savivaldybės nori stabilumo

„Praėjusių metų patirtis parodė, kad sudėtinga suderinti skirtingus požiūrius ir interesus, užtikrinti sklandų pakuočių atliekų tvarkymą bei jo finansavimą, pasidalinti atsakomybes. Diskusijos ir derinimai užima daug laiko. Dar vienos organizacijos atsiradimas neabejotinai įneštų sumaišties – nemažai dalykų tektų daryti išnaujo. Labiausiai norime stabilumo ir nuoseklumo“, – komentuoja Roma Žakaitienė

Savivaldybės visą laiką laikėsi pozicijos, kad pakuočių atliekų tvarkymas gyventojams neturėtų kainuoti ir kad šių atliekų tvarkymą turėtų finansuoti gamintojai ir importuotojai. Ištisą dešimtmetį gamintojų ir importuotojų skiriamas finansavimas pakuočių atliekoms tvarkyti praktiškai nepasiekdavo savivaldybių, nors būtent gyventojai išmeta daugiausiai panaudotų pakuočių, o ir jų tvarkymas kainuoja brangiausiai. Nuo 2013 m. pradžios įsigaliojo nauji reikalavimai: gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą prioriteto tvarka ir 100 %. „Praėjusių metų patirtis parodė, kad sudėtinga suderinti skirtingus požiūrius ir interesus, užtikrinti sklandų pakuočių atliekų tvarkymą bei jo finansavimą, pasidalinti atsakomybes. Diskusijos ir derinimai užima daug laiko. Dar vienos organizacijos atsiradimas neabejotinai įneštų sumaišties – nemažai dalykų tektų daryti išnaujo. Be to, administracinė našta savivaldybėms padidėtų, o finansavimas – ne. Baiminamės chaoso ir finansavimo sutrikimų: juk visi nesklandumai pirmiausiai paliestų gyventojus ir savivaldybes. Labiausiai norime stabilumo ir nuoseklumo“, – komentuoja Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.

Atliekų tvarkytojai siūlo patikslinti reikalavimus

Tam, kad reikia imtis priemonių, jog būtų išvengta trukdžių, pritaria ir pakuočių atliekų tvarkytojai. Jie siūlo patikslinti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo tvarką. „Pirma reikėtų, kad naujas rinkos dalyvis prieš pradėdamas vykdyti veiklą turėtų sutartis ne tik su įmonėmis, kurios į vidaus rinką kartu su gaminiais išleidžia 10 % pakuočių, bet ir su visomis 60 šalies savivaldybių, bei jų teritorijose pakuočių atliekas tvarkančiomis įmonėmis. Iš patirties žinome, kad sutarčių derinimas, tvirtinimas savivaldybių tarybose gali trukti ne vieną mėnesį, tad šiuos dalykus aktualu sutvarkyti dar prieš pradedant veiklą. Antra, reikėtų, kad naujas rinkos dalyvis veiklą pradėtų tik nuo kalendorinių metų pradžios,nes, pavyzdžiui, šiems metams viskas jau suderinta. Metų viduryje atsiradęs naujas rinkos dalyvis įneštų sumaištį“, – sako Juozas Kirdeikis, Pakuočių tvarkytojų asociacijos prezidentas. Pašnekovui susirūpinimą kelia ir tai, kad dėl trečiosios organizacijos atėjimo gali strigti gyventojų aprūpinimo rūšiavimo priemonėmis planai. Tam, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema galėtų pilnai veikti, per ketverius metusį infrastruktūros plėtrą būtina investuoti daugiau kaip 60 mln. Lt.

Siekia įsipareigojimų apibrėžtumo

Viena iš pakuočių atliekų tvarkymo rinkos dalyvių VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) atkreipia dėmesį, kad problemos kyla ir todėl, jog supakuotus gaminius į rinką išleidžiančių įmonių įsipareigojimai nėra iki galo apibrėžti. „Gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą nuo pirmosios metų dienos, tačiau sutarties su licencijuota organizacija jie gali nepasirašyti iki metų paskutinės dienos. Kadangi dalis įmonių šį procesą atidėlioja, nutinka taip, kad pinigus už visų metų atliekų tvarkymą gauname tik tų metų gruodį ar net kitų metų sausį. Tai nenormalu, bet neturime jokių svertų pakeisti situaciją. Dėl to sunku nuosekliai planuoti veiklą ir investicijas, įgyvendinti švietimo priemones, galų gale dėl nestabilaus finansavimo kenčia ir atliekų tvarkytojai“, – dėsto Gerardas Penikas, PTO direktorius. Anot jo, geriausias sprendimas, kuris rinkos dalyviams suteiktų tvirtesnį pagrindą po kojomis, būtų įstatymo pataisa. Ji turėtų nurodyti, kad gamintojai ir importuotojai sprendimą dėl kitų metų pasirinkimo turi patvirtinti iš anksto, pvz., sutartys su licencijuotomis organizacijomis dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo 2015 m. turėtų būti pasirašytos iki š. m. gruodžio 1 d.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min