Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimo nariai: dėl Lisabonos sutarties parlamentinis bendradarbiavimas taps intensyvesnis

Airiai antrajame referendume pritarė Europos Sąjungos reformų sutarčiai.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Balsavimas dėl Lisabonos sutarties.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dėl gruodžio pradžioje įsigaliojusios Lisabonos sutarties Europos Sąjungos (ES) šalių parlamentinis bendradarbiavimas taps intensyvesnis ir praktiškesnis, sako Seimo nariai.

Kai kurių parlamentarų nuomone, dėl naujų funkcijų reikėtų peržiūrėti ir Seimo Europos reikalų komiteto sudėtį.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius pabrėžė, kad Lisabonos sutartis suteikė nacionaliniams parlamentams instrumentą, kuriuo naudojantis ES šalių grupė galės stabdyti jos interesų neatitinkančių europinių teisės aktų priėmimo procesą.

Pasak jo, dėl Lisabonos sutarties ES šalių parlamentinis bendradarbiavimas taps intensyvesnis ir praktiškesnis, nes nacionaliniai parlamentai esą privalo aktyviau reikšti Bendrijos, kuriai iki šiol trūko parlamentinės priežiūros, narių nuomonę.

„Subsidiarumo ir proporcionalumo patikra vyko ir vyks. Tik vienas naujas dalykas, kuris atsiranda su Lisabona – jeigu trečdalis nacionalinių parlamentų išreiškia nuomonę, nepritariančią arba reiškiančią abejones dėl teisės akto, automatiškai atsinaujina jo svarstymo procedūros ir imamas papildomas laikas jo svarstymui. Čia yra nauja nuostata, nežinau, kada mes pirmą kartą ją išbandysime, bet aš neabejoju, kad mes ją išbandysime“, – BNS sakė P.Auštrevičius.

ERK pirmininko pavaduotojo teigimu, aktyvesnis nacionalinių parlamentų įsitraukimas į teisės aktų, kurie atsiranda Europos Parlamente, Taryboje bei Komisijoje, svarstymą labai svarbus Lietuvai.

„Šioje srityje Lietuvai, kaip turinčiai tam tikrų interesų ir siekiančiai, kad ES veiktų efektyviai, ypatingai kai kuriose srityse, reikėtų aktyviau bendrauti tarp parlamentų, keistis nuomonėmis ir tą trečdalį esant reikalui operatyviai suformuoti. Jis neatsiras savaime, jį reikia kažkur generuoti“, – aiškino Liberalų sąjūdžio atstovas P.Auštrevičius.

Anot jo, po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ERK beveik kiekvieną savaitę gauna įstatyminių aktų sąrašą, kuriuos ruošiasi priimti arba svarsto ES institucijos, ir turi dėl jų pareikšti savo nuomonę.
„Tai yra labai geras dalykas, kadangi į teisės aktų priėmimo procesą esame įtraukiami iš anksto ir nuomonę galime išreikšti priėmimo metu, o ne „post factum“. Nacionaliniai parlamentai turi tarti savo žodį. ES buvo parlamentinės priežiūros deficitas“, – aiškino liberalas.

Kartu jis pažymėjo, jog dėl Lisabonos sutarties bus siekiama pakeisti ERK formavimo principą. „Jei anksčiau Europos reikalų komitetai buvo formuojami pagal principą „kas nori“, sakyčiau, dabar partijos ir frakcijos turėtų skirti pagal principą „kas gali“, nes Europos reikalai darosi vis labiau mūsų vidiniai pradedant žemės ūkiu, baigiant energetika. Reikia norinčių ir galinčių posėdžiauti dažnai ir ilgai“, – kalbėjo P.Auštrevičius.

ERK vadovo konservatoriaus Česlovo Stankevičiaus teigimu, komiteto sudėtį reikia peržiūrėti siekiant padidinti jo kompetenciją.

„Komitetas kreipėsi į Seniūnų sueigą ir frakcijas, kad visų specializuotų komitetų pageidautina pirmininkai arba pavaduotojai būtų šiame komitete, o ne šiaip kas pasirenka. Mes norime padidinti kompetenciją. Tiesiogiai niekas nepasikeis, gal darbo padaugės. Vienas naujas dalykas, kad teisės aktų projektus galėsime nagrinėti iš anksto ir Seimo vardu daryti išvadas, o prireikus netgi vetuoti. Bet šios procedūros dar nėra iki galo aiškios“, – BNS sakė Č.Stankevičius.

Pasak jo, nacionaliniai parlamentai teisės aktų priėmimą protestuoti galės, jei šie prieštaraus vadinamajam subsidiarumo principui, nustatančiam, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra veiksmingiausi. Tai reiškia, kad jeigu sprendimą gali priimti žemesnis valdžios lygmuo, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas, nebūtina jį patikėti aukštesniam lygmeniui, pavyzdžiui Europos Parlamentui.

Lisabonos sutarties naujovės nacionalinių parlamentų kontekste, pasak jo, bus diskutuojamos vasario pradžioje Madride įvyksiančioje nacionalinių parlamentų ERK pirmininkų konferencijoje. Lisabonos sutartis, kuria siekiama sklandesnio Europos Sąjungos (ES) institucijų veikimo ir lengvesnio sprendimų priėmimo iki 27 valstybių narių išsiplėtusioje Bendrijoje, įsigaliojo gruodį.
Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.

Lietuvos vadovai teigia, kad valstybei yra itin svarbi pirmą kartą per ES istoriją atsiradusi nuostata, jog šalys narės bus solidarios, spręsdamos energetinius klausimus.

Sutarties kritikai akcentuoja, kad ji riboja valstybių narių suverenitetą, bei pabrėžia, kad ES ambicijas priėmus sutartį sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje menkina tai, jog ES prezidentu ir užsienio politikos vadovu buvo išrinktos mažai žinomos politinės figūros. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Lisabona
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min