Centro duomenimis, jau šiais metais sausio mėnesį buvo užregistruotas pirmasis EE atvejis (Panevėžio r.). 2013 m. Panevėžio apskrityje sergamumas EE siekė 2,79 atv./10 tūkst. gyv., kur buvo užregistruoti 67 šios pavojingos ligos atvejai. Daugiausiai EE atvejų užregistruota Panevėžio r. (5,58 atv./10 tūkst. gyv.), kur sergamumo rodiklis daugiau nei 3 kartus viršijo Lietuvos sergamumo EE rodiklį (1,69 atv./10 tūkst. gyv.).
Nuo LL skiepų nėra, tačiau vienintelė ir efektyvi priemonė, padedanti išvengti EE yra skiepai (trijų dozių vakcina). Šie skiepai yra neatlyginami iš valstybės biudžeto, o imunoprofilaktikos kainą ir apmokėjimo tvarką nustato skiepijimus atliekanti įstaiga.
Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos charakteristikų santraukoje. Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo EE, praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo (tiek taikant įprastinę, tiek pagreitintą vakcinacijos schemą). EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami tik išimtiniais atvejais, esant realiai grėsmei užsikrėsti.
2013 m. Panevėžio apskrityje pirmą kartą atėjusių pasiskiepyti nuo EE žmonių skaičius buvo šiek tiek mažesnis nei 2012 m. (atitinkamai 1161 ir 1279). Praėjusiais metais mažiau Panevėžio miesto gyventojų atėjo pirmą kartą pasiskiepyti nuo EE nei 2012 m. (atitinkamai 868 ir 544), tačiau kitų Panevėžio apskrities rajonų gyventojai buvo aktyvesni.
Siekiant išvengti erkių platinamų ligų, reikia imtis erkių gausą mažinančių apsaugos priemonių. Svarbu tinkamai prižiūrėti parkus, poilsiavietes, dažnai žmonių lankomus miškus: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, išvežti arba sudeginti miško darbų atliekas, išvartas, nupjautą žolę, praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takus, vedančius link vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių. Reguliuoti graužikų populiaciją (deratizacija). Taip pat svarbu atsižvelgti į individualias apsaugos priemones. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais (viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis, prigludusiomis rankovėmis, o kelnių klešnių apačia – prigludusi prie kūno). Repelentais (erkes atbaidančios priemonėmis) apruošti atviras žmogaus kūno vietas: veidą, kaklą, rankas, gamtoje dėvimus drabužius. Būnant ar grįžus iš gamtos patariama rūpestingai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Erkinio encefalito prevencijai vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
