Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Autizmo diagnozių daugėja, o gydymo būdai stovi vietoje

Mergaitė
Shutterstock nuotr. / Mergaitė
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pernai Lietuvoje užregistruota 1000 naujų autizmo atvejų. Skaičiai kasmet auga, bet autistus vaikus auginantys tėvai sako, kad Lietuvoje šeimos gydytojai negeba atpažinti šio sutrikimo, vaikai gydomi vaistais, kartais elektros šoku.

Kita problema – 18 metų sulaukusiems pacientams autizmo diagnozė dėl neįgalumo ir darbingumo lygio lig šiol nenustatoma. Tik dabar sveikatos apsaugos ministras jau pasirašė įsakymą keisti tvarką.

21-erių Tomas sako, kad anksčiau jam buvo labai sunku suprasti kitus žmones, kada jie juokauja, kada veidmainiauja. Vaikinas pasakoja, kad nuo vaikystės teko mokytis prisitaikyti prie naujų taisyklių, aplinkos, triukšmo, susikaupus labai gerai sekėsi ir mokykloje. Dabar studijuoja fotografiją.

Kita problema – 18 metų sulaukusiems pacientams autizmo diagnozė dėl neįgalumo ir darbingumo lygio lig šiol nenustatoma. Tik dabar sveikatos apsaugos ministras jau pasirašė įsakymą keisti tvarką

„Tu neturi įgūdžių, su kuriais žmonės gimsta, – socialinių, atpažinimo – mokaisi visko, tai – labai sunkus darbas buvo, netgi kai kuriems pragariškai [sunku], bet tu išmoksti. [...] Man labai padėjo fotografija, tai – mano hobis, savęs realizacija. Kai žmogus save realizuoja – tai padeda jam įgauti pasitikėjimo savimi“, – pasakojo Tomas.

Autistus vaikus auginantys tėvai sako, kad ankstyva diagnozė šiuo atveju itin svarbi, tačiau bendrosios praktikos gydytojams šalyje sunku atpažinti autizmo sutrikimą, ypač vyresniame amžiuje dažnai painiojamą su šizofrenija. Autizmas Lietuvoje vis dar laikomas liga, todėl esą ir gydoma pasaulyje jau pamirštais būdais.

„Tai – sistemos problema, kad priveda vaiką iki tokios būsenos, kai prasideda paniškos baimės, kurios lemia agresyvų elgesį, tačiau tai – išprovokuoti dalykai. Tuomet medikai griebiasi paskutinio savo šiaudo ir slopina vaistais, riša prie lovų, taiko elektros impulsų terapiją, tai galime įsivaizduoti. [...] Sunku suvokti, kokią būseną sukelia autistiškam žmogui tokia terapija“, – teigė Lietuvos autizmo asociacijos valdybos pirmininkė Laura Kanapienienė.

Specialistai tvirtina, kad tokiems vaikams būtina elgesio terapija, darbas su logopedu. Valstybė kompensuoja tik poros valandų per savaitę apsilankymus pas juos. Būtina ir tinkama integracija bendrojo lavinimo mokyklose, tačiau mokytojai, kaip ir medikai, nepasirengę dirbti su tokiais vaikais.

Specialistai tvirtina, kad tokiems vaikams būtina elgesio terapija, darbas su logopedu. Valstybė kompensuoja tik poros valandų per savaitę apsilankymus pas juos

„Laikas priminti, kad pasaulinė psichiatrija yra biopsichosocialinė – pusė lėšų išsivysčiusiose valstybėse, tiek, kiek skiriama vaistams, skiriama nevaistams, nemedikametiniams būdams, visokioms terapijoms, o pas mus viskas nuėjo į privačią rinką. Manau, kad tai garbės nedaro sveikatos sistemai“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras.

Kita problema, su kuria susiduria vyresni autizmo sutrikimą turintys žmonės, – sulaukus pilnametystės autizmo diagnozė dėl neįgalumo ir darbingumo lygio lig šiol nenustatoma. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija jau inicijavo pakeitimus.

„Pirmiausia dėl to, kad autizmo diagnozė būtų kvalifikuojama ir ji neprapultų vaikui augant, kad būtų užtikrinta, kad šis susirgimas gydomas bet kokiame amžiuje“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.

Diagnozė bus nustatoma pagal Klinikinę autizmo vertinimo skalę, kol ministro įsakymas įsigalios, specialistai parengs konkrečius kriterijus.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min