„Ar tikrai žmonės tokie turtingi, kad renkasi vaistus su didesne priemoka, nors jų poveikis toks pats kaip ir tų kompensuojamųjų vaistų, už kuriuos reikia primokėti vos kelis centus, – klausia sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. – Žmonės vaistinėse turėtų būtinai pasinaudoti monitoriais, kuriuose galima pasirinkti vaistus su mažesne priemoka. Ir būtinai turėtų prisiminti, kad brangesnis nebūtinai yra geresnis. Šis posakis ypač tinka vaistams.“
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, per 2014 m. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokoms pacientai išleido 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. – atitinkamai 52,3 mln. Eur (180,6 mln. Lt) ir 45,7 mln. Eur (158 mln. Lt).
Ar brangesni yra veiksmingesni?
Ministrė apgailestauja, kad žmonės vis dar vadovaujasi mitu, esą brangesni vaistai yra veiksmingesni ir rečiau sukelia šalutinį poveikį už pigesnius tos pačios veikliosios medžiagos medikamentus.
„Visi Lietuvos vaistinėse parduodami vaistai yra registruoti ir saugūs. Vaistai yra tiriami, tuomet nustatoma, ar jie atitinka originalą ir gali jį pakeisti. Tokių vaistų veiksmingumas yra vienodas. Reakcija į pagalbines medžiagas yra retas reiškinys, jį gali sukelti tiek originaliame vaiste esančios medžiagos, tiek ir medžiagos panašiuose preparatuose“, – teigia R. Šalaševičiūtė.
Ministrės teigimu, farmacijos kompanijos kartais nutyli, kad vaistų veikliosios cheminės medžiagos neretai yra gaminamos tose pačiose gamyklose. Jas įsigijusios skirtingų šalių kompanijos gamina beveik identiškus preparatus, tačiau jų pavadinimai ir kaina skiriasi. Pavyzdžiui, Lenkijoje pagaminti vaistai neretai būna pigesni už analogiškus Prancūzijoje gaminamus preparatus.
„Pacientas visų pirma turi realiai įvertinti savo situaciją ir būti mažiau prisirišęs prie tam tikro prekės ženklo, pavadinimo. Kadangi gydytojas recepte išrašo vaistą cheminiu pavadinimu, pacientui nuvykus į vaistinę reikėtų išsiaiškinti, ką su šiuo receptu galima įsigyti už mažiausią kainą. Neretai kompensuojamiesiems vaistams yra taikomos nuolaidos, todėl pacientas juos gali įsigyti su nedidele priemoka arba išvis be priemokos. Išleisti daugiau pinigų nėra tikslo – pirkėjas vis tiek įsigyja tą patį produktą, tik kitokiame įpakavime“, – pastebi ministrė.
Pasak ministrės, žmonės turėtų žinoti arba drąsiai klausti gydytojo, vaistininko, kodėl ženkliai skiriasi vaistų priemokos, kuo skiriasi etiniai nuo generinių vaistų.
Specialistai aiškina, kad etiniai (patentiniai) vaistai – pagal naujai sukurtą ir užpatentuotą formulę pagaminti visiškai nauji vaistai. Tokiems vaistams sukurti yra skiriamos didelės investicijos, atliekami moksliniai tyrimai, kurie paprastai trunka ilgai ir yra sudėtingi. Šiuos vaistus sukūrusios kompanijos turi išskirtines teises tam tikra laiką pardavinėti patentuotus vaistus rinkoje. Tokie vaistai patento galiojimo laikotarpiu neturi tiesioginių konkurentų.
Generiniais vaistai tampa pasibaigus etinio vaisto patentui. Taip pat generiniai vaistai – kitų farmacijos kompanijų pagamintos kopijos, kurias savo prekės ženklų įmonės gali parduoti pasibaigus patento galiojimui.
Kitaip tariant, vaistų veiklioji medžiaga yra ta pati, tiesiog skiriasi gamintojas, dažnai ir kaina. Išrašydamas kompensuojamųjų vaistų, gydytojas privalo pacientui suteikti visą būtiną informaciją apie vaisto vartojimą ir, pacientui pageidaujant, apie jo galimybes pasirinkti pigesnį ar brangesnį skirtingų gamintojų to paties bendrinio pavadinimo vaistą su mažesne ar didesne priemoka. Tas pats galioja ir išrašant kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones.
Problemą spręs patikrinimais
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pacientai dažnai įsigyja brangesnių ar pačių brangiausių kompensuojamųjų vaistų. Trims populiariausioms kompensuojamosioms veikliosioms medžiagoms gydytojai išrašo apie 1,5 mln. receptų per metus. 2014 m. I-III ketv. net 74 proc. pacientų už šiuos receptus rinkosi brangiausius grupės vaistus ir tik 6 proc. – pigiausius. Brangiausiems vaistams pacientai išleido 4,3 mln. Eur (15 mln. Lt) – jei būtų rinkęsi pigiausius, būtų sumokėję 5 kartus mažiau, t. y. 0,9 mln. Eur (3 mln. Lt).
Ministrės R. Šalaševičiūtės teigimu, „kyla klausimai, ar tikrai žmonės vaistinėje gauna visą informaciją ir gali rinktis, ar tinkamai žmonėms suteikiamos farmacinės paslaugos. Mūsų žmonės nėra tokie turtingi, kad mokėtų kelis kartus didesnes priemokas už kompensuojamus vaistus“. Pasak ministrės, patikrinti ir įvertinti farmacinių paslaugų kokybę, įsitikinti, ar vaistinių monitoriuose pacientams yra parodomos visos tos pačios grupės vaistinių preparatų kainos, ar turi vaistinė pigiausių vaistų, ar neparduodami vaistai be receptų galima tik atliekant slaptus kontrolinius pirkimus. Tačiau šiuo metu nėra galimybės atlikti kontrolinių pirkimų, nes pagal Viešojo administravimo įstatymą prieš pradedant neplaninį patikrinimą turi būti pateiktas pavedimas jį atlikti. Vaistinei žinant, kad yra vykdomas patikrinimas, kontrolinis pirkimas netenka prasmės.
Todėl Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama įteisinti slaptus pirkimus, siūlo dviejų teisės aktų – Viešojo administravimo bei Farmacijos įstatymų pakeitimus. Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekte siekiama sudaryti objektyvias sąlygas valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus, prieš patikrinimą nepateikiant pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą. Kad nebūtų pažeistos tikrinamo subjekto teisės, siūloma nustatyti, kad šis dokumentas turi būti pateiktas iš karto atlikus kontrolinį pirkimą.
Farmacijos įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad atliekant kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus, tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami iš karto atlikus kontrolinį pirkimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus vaistinėse gali atlikti ne tik geros vaistinių praktikos inspektoriai, bet ir kiti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.
Minėtais įstatymų pakeitimais siekiama, kad ateityje vaistinėse būtų galimybė atlikti patikrinimus, kurių metu būtų nustatoma, ar pacientai yra pakankamai informuojami. Atvykę įsigyti medikamentų, pirkėjai monitoriaus ekrane turi būti supažindinami su vaisto alternatyvomis, pigesniais variantais ir gauti informacijos apie patį vaistą bei jo vartojimą. Kol kas tokie patikrinimai vaistinėse naudos neatnešdavo, nes prieš juos inspektorius privalėdavo pateikti dokumentą apie vykdomą patikrinimą.
Parengta pagal SAM informaciją
