Žaismingai įvertinti save
Lietuvos gyventojų gyvensenos ir mitybos tyrimai šalyje atliekami periodiškai, tikina prie projekto prisidėjęs Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. R.Stukas – pati mintis nėra naujiena. Neseniai sukurtas žaismingas internetinis testas „Didysis Lietuvos savijautos testas“ nuo kitų skiriasi keliais dalykais.
Turiu pastebėti, kad žmonės vertina save iš tiesų kritiškai.
Visų pirma, šiame teste atkreipiamas dėmesys ne tik į žmonių mitybą, fizinį aktyvumą, bet ir į kitus labai svarbius dalykus – psichologinę savijautą, higieną ar darbo pobūdį. Antra, pasak profesoriaus, pastebima tendencija, kad gyventojai nelinkę pildyti nuobodžių klausimynų, kurie iš tiesų reikalauja prie jų prisėsti ilgesniam laikui.
Taigi buvo nuspręsta padaryti šį testą žaismingą, o dar itin reikšmingas dalykas – leisti žmonėms patiems save įvertinti. „Turiu pastebėti, kad žmonės vertina save iš tiesų kritiškai“, – komentavo klausimyną rengęs R.Stukas. Specialistas pabrėžė, kad tai nebuvo atsitiktinai sugalvoti klausimai – juos renkant buvo remtasi rimtais šaltiniais ir pasauline praktika.
Testą atliko jau 90 000
Svarbiausias šio projekto tikslas, pasak R.Stuko, kad žmogus turėtų galimybę įsivertinti ir pamatyti, kuriose vietose dar turėtų pasitempti. Neretai žmonės iš tiesų jaučiasi visai neblogai, bet įsivertinę pagal šį testą, pamato – rezultatas tik vidutinis.
„Juk nemažai dėl mažo aktyvumo ar prastos mitybos išsivystančių ligų yra lėtinės. Iš pradžių mes jų nejaučiame, sužinome apie jas tada, kai jau gali būti ir per vėlu. Taigi – šis testas yra vienas iš būdų sužinoti, kuria kryptimi dar reikėtų padirbėti“, – tikino mitybos specialistas.
60 proc. žmonių patys mano, kad maitinasi nesveikai. 52 proc. nurodė, kad yra fiziškai neaktyvūs.
R.Stukas perspėjo, kad šis testas, savaime aišku, nėra visagalis, juo siekiama parodyti žmogui silpnas vietas, suteikti rekomendaciją. O tada – jis jau gali kreiptis ir į specialistą bei daryti išvadas. Žaismingąjį testą jau atliko daugiau nei 90 000 žmonių.
Profesorius teigia, kad žmonės dažniausiai linkę save vertinti iš tiesų kritiškai. Remdamasis duomenimis, R.Stukas tikino, kad apie 60 proc. žmonių patys mano, kad maitinasi nesveikai. 52 proc. nurodė, kad yra fiziškai neaktyvūs. Tiesa, 49 proc. apklaustųjų tikino, kad norėtų keisti savo gyvenimą į geresnę pusę – daugiau sportuoti, sveikiau maitintis, tačiau R.Stukas pastebėjo, kad tokius siekius išreiškia tie, kurių bendras rodiklis ir taip visai neblogas.
Visas kompleksas
Paprašytas įvardinti silpniausias lietuvių gyvensenos puses, R.Stukas visų pirma išskyrė mitybą – vartojame per daug gyvulinės kilmės riebalų. Specialistas svarstė, kad tai galbūt susiję ir su tradicijomis, kartais atšiauresniu oru – lietuviai nuo seno įpratę pavalgyti sočiai.
„Vis dėlto, reikėtų prisiminti, kad anksčiau žmonės ir fiziškai dirbdavo kur kas labiau. Pažiūrėjus senesnes nuotraukas matyti, kad žmonių kūnai ne tokie suglebę. Galbūt kiek stotingesni, bet tai dažniausiai nebūdavo antsvoris – jie buvo sveiki, stiprūs“, – lietuvių mitybą komentavo profesorius.
R.Stukas įsitikinęs, kad lietuviai valgo per mažai daržovių. „Tiesa, jų reikėtų valgyti kuo įvairesnių. Geriau, kad salotas sudarytų kuo įvairesnių spalvų daržovės, tada gausime ir skirtingų reikalingų medžiagų – tos spalvos juk ne šiaip sau“, – teigė jis.
Specialistas įvardijo ir netinkamus mitybos įpročius, kuriuos kartais suformuoja ir visokie internete ar kitur besireiškiantys neva specialistai.
Specialistas įvardijo ir netinkamus mitybos įpročius, kuriuos kartais suformuoja ir visokie internete ar kitur besireiškiantys neva specialistai.
Pasak jo, apie mitybą kalbėti ir konsultuoti turi tik licencijuoti specialistai, kurie žino ir tai, kokie procesai vyksta organizme, kokie produktai dera, kokie ne. O ne tie, kurie tiesiog nesuprasdami pasakoja savo patirtis. Juk tai – vienam tinka, o kitam – ne.
R.Stuko teigimu, lietuviai turi susiformavę ir daug ydingų maisto vartojimo įpročių – sakykime, sviesto tepimas ant sumuštinio. Sviestas nėra blogai, tačiau nereikia jo tepti tiek, kiek dauguma lietuvių įpratę.
„Sviesto ant sumuštinio užtenka tiek, kad užpildytų duonos skylutes. Visą kitą – nugriebiame. O ką daro žmonės – dažniausiai išsitraukia iš šaldytuvo sušalusį ir uždeda net visą lakštą. Kaip ir visada – kas per daug, tas jau negerai“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie sveikesnę gyvenseną R.Stukas įvardijo ir menką fizinį aktyvumą. Šiuolaikinis gyvenimo stilius – sėdimas darbas, automobilis – neprideda sveikatos, taigi – reiktų atrasti laiko ir aktyvesnei veiklai.
Norint jaustis gerai, pasak pašnekovo, reikia atkreipti dėmesį į viską.
„Kartais žmonės galvoja, kad užtenka sveikiau maitintis ir rytais pabėgioti. Tačiau turi jaustis gerai ir emociškai, į darbą ateiti ramus, namo – taip pat. Sveikata – tai viskas kompleksas veiksnių“, – priminė specialistas. Pasak jo, atlikus testą, reikėtų atkreipti dėmesį į rekomenduojamas sritis, bet neapleisti ir tų, kuriose jau sekasi neblogai.
Paklausus, kiek balų spręsdamas savo sukurtą testą gavo pats, profesorius atsakė – 9. Profesorius spėjo, kad iki maksimumo pritrūko kelių per dieną išgeriamų vandens stiklinių ir dar trupučio fizinio aktyvumo.
Testą galite atlikti spustelėję čia. Didijį savijautos testą galima pildyti iki vasario 14 d. Tuomet bus skaičiuojami jo rezultatai ir skelbiamos išvados.
