Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gamtos galia ar 25 skiepai?

Mergina renka vaistažoles.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Mergina renka vaistažoles.
Šaltinis: www.ekorekomendacijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Natūralios medicinos tra­di­ci­jos Lie­tu­vo­je te­bė­ra gyvos, tačiau vis mažiau žmonių susimąsto, jog vaistų pra­monė, gau­dama didelius pel­nus, sėk­min­gai užgožia natūralias gam­tos dovanas – vais­tažoles, ši juk nėra tokia pel­ninga ir reikalauja dau­giau laiko. Todėl vis daž­niau renkamės gre­i­tus sprendimus: vaistus ir skie­pus, o be reikalo!

Natūralios med­i­ci­nos atsto­vai tik­ina, kad mū­sų imu­ni­nę sis­te­mą rei­kia stip­rin­ti, o ne ar­dy­ti, kaip nu­tin­ka pa­si­skie­pi­jus. Skie­pai yra di­de­lė in­ter­ven­ci­ja. Stip­rin­ti or­ga­niz­mo at­spa­ru­mą ga­li­me na­tū­ra­liai — grū­din­da­mie­si, ju­dė­da­mi, tin­ka­mai maitindamiesi.

Žmo­gus yra pats sa­vo svei­ka­tos šei­mi­nin­kas, bet netu­ri pa­miršti, kad jis yra gam­tos da­lis

Žmo­gus yra pats sa­vo svei­ka­tos šei­mi­nin­kas, bet netu­ri pa­miršti, kad jis yra gam­tos da­lis. De­guo­nis, van­duo, sau­lės spin­du­liai bū­ti­ni ne tik au­ga­lams, bet ir žmo­gaus svei­ka­tai. Dzūk­i­jos kaime gyvenanti sveikuolė Monika (72 m.), po sudėtin­gos širdies operaci­jos chem­i­nius vais­tus pakeitė natūraliomis žolelėmis. Monika pasakoja, kad nenorėjusi tapti našta savo vaikams, pradėjo domėtis sveikos gyvensenos prin­ci­pais, prisiminė gimtojo kaimo moterų išmintį, pradėjo ją taikyti ir pasiekė puikių rezul­tatų. Sveikuolė nuo­lat mankšti­nasi, daro kvė­pavimo pra­timus, geria vais­tažolių arbatas ir… jauči­asi puikiai. Dešimt­meči­ais kaup­tomis ir prak­tikoje patikrin­tomis žiniomis Monika dali­nasi su savo šeimos nar­i­ais, kaimy­nais, drau­gais, gelb­sti susir­gus. Štai kele­tas sveikuolės Monikos patarimų, kurie padės Tau stiprinti imuninę sistemą be chemijos ir vaistų.

Ką Jūs galite padaryti kitaip, kad natūraliai sustiprintumėte savo imuninę sistemą?

Unikalios žinios Lietu­vos kaimu­ose, ten dar yra se­nu­čių, ku­rios gy­do­si vais­ti­niais au­ga­lais. Bet ne kiek­vie­na jų per­duo­da sa­vo ilga­metes žinias ir patirtį, nes neturi kam. Pasidomėkite ar jūsų aplinkoje yra žolininkas ir suži­nokite kokios vais­tažolės auga gretimoje pievoje ir miške.

Atosto­gos ir vais­tažolės. Atosto­gos bus labiau įsim­inti­nos jei atosto­gau­dami skirsite laiko ne tik pasyviam poilsiui, bet ir vaistažolių rinkimui.. Šaltais žiemos vakarais savo rankomis rinktų vais­tažolių arbata ne tik gydys, bet ir prim­ins nuostabią vasarą.

Vais­tažolės po Joninių. Dau­guma vais­tažolių yra renkamos iki Joninių. Tačiau ne visos vais­tažolės iki Joninių pražysta. Ir po Jo­ni­nių svei­kuo­lė ski­na pa­pras­tuo­sius čiob­re­lius, rau­do­nė­lius, rau­do­nų­jų do­bi­lų, žemuogių, liepų ir vais­ti­nių me­det­kų žie­dus bei dau­gy­bę ki­tų vais­ti­nių augalų.

Vais­tažolių rinkimo rekomen­daci­jos. Žali­avos kokybė labai prik­lauso nuo to, kokiu oru ji renkama. Lapus, žiedus žolę, nebyrančius vai­sius reikia rinkti saulėtą dieną, rasai nukri­tus, nes surinkti po lietaus arba rasoti blo­gai džiūsta, gre­itai pūva, pelyja, pak­inta jų natūrali spalva ir vertin­go­sios savybes. Tačiau leng­vai byrančius vai­sius geri­au­sia rinkti nevisiškai sub­ren­du­sius ir raso­tus — taip esti mažesni nuostoliai.

Vais­tažolių džiovin­imo rekomen­daci­jos. Vais­tažoles džiovinkite nuo tiesioginių saulės spin­dulių apsaugo­toje ir gerai vėd­i­namoje patalpoje. Tiesioginiai saulės spin­du­liai ardo chlo­ro­filą bei vertin­gas veik­liąsias medži­a­gas. Labai patogu vais­tažoles džiov­inti ir vais­tažolių džiovyklose.

Kad dar­bas nenueitų perniek. Vais­tažolių nepatartina plauti. Vos parneš­tas iš miško, pievos ar daržo vais­tažoles paskleiskite ant švaraus mais­tui vyni­oti skirto popieri­aus (jokiu būdu ne laikraščio!), džiovinkite nuo­lat vartydami, rinkitės gerai vėdinamą patalpą.

Vais­tažolių saugo­jimo rekomen­daci­jos. Nėra nieko nemalo­niau, kaip, įdėjus tiek triūso ir laiko, žiemą paste­bėti, kad į žole­les įsimėtė pelė­sis. Todėl gerai išdžiov­in­tos ir var­toti paruoš­tos žolelės turi būti saugo­mos tam­sioje ir, itin svarbu, sausoje vietoje. Kiekvienos rūšies žali­ava atski­rai pakuokite į drobinius maišelius, medines dėžes arba  san­dariai uždarykite stik­laini­u­ose. Sausose patal­pose vais­tažoles patogu laikyti ir suriš­tas šluotelėmis. Pasak žolininkės, savo rink­tas žole­les papras­tai gal­ima var­toti 1–2 metus.

Kiekvieną arbatos rūšį gerk dvi savaites. Kad orga­niz­mas pil­nai įsisav­intų reikia­mas naudin­gas vais­tažolių medži­a­gas, vieną vais­tažolių rūšį žolininkė Moniką rekomen­duoja gerti dvi savaites ryte ir vakare. Praėjus šiam laiko­tarpiui, pasirink kitą vais­tažolių rūšį ir mėgaukis nau­jais skoniais.

Vais­tažolės, kurias rekomen­duo­jama džiov­inti žiemai

Juodųjų ser­bentų lapai. Pasak sveikuolės — tai vais­tas Nr. 1. Juo­du­o­siu­ose ser­ben­tu­ose esan­tis didelis vit­a­mino C kiekis, svar­bus siekiant sustiprinti imuninę sis­temą ir sumažinti širdies ligų tikimybę. Jie page­rina kepenų, inkstų ir net kasos funkci­jas bei virškin­imo sis­te­mos veiklą. Gausūs antiok­si­dantų kiekiai ypač naudingi kovo­jant su taršos ir kitų kenksmingų aplinkos veik­snių poveikiu. Paste­bėta, kad reg­u­liariai geri­antieji juodųjų ser­bentų arbatas ar val­gantieji uogas yra energin­gesni, geriau jaučiasi.

Vaistinė Mede­tka. Vais­tinių mede­tkų preparatai malšina skaus­mus, atpalaid­uoja spaz­mus, gydo sunkiai gyjančias žaiz­das, trofines blauzdų opas, nudegimus, išbėrimus, egzemą, uždegimines ligas, stabdo krau­jav­imą, pik­ty­binių auglių augimą, skatina tulžies sulčių ir šlapimo išsiskyrimą, mažina kraujospūdį.

Liepžiedžiai. Liepžiedžių arbata veiksminga kosulio, peršal­imo, karšči­av­imo gydy­mui. Ji pasižymi priešuždegi­miniu poveikiu. Taip pat žiedų arbatą gal­ima nau­doti ir gerk­lės skalav­imui, kuomet vargina angina.

Dil­gėlė. Dil­gėlės stip­rina kraują, orga­nizmo atsparumą, varo šlapimą ir skatina žaizdų gijimą. Ypač tinka tiems, kurių sumažėjęs hemo­glo­bino kiekis krau­jyje, mažakrau­jystė. Taip pat gerina medži­agų apykaitą. Dil­gėlės yra puikus vais­tas nuo kepenų ligų ir inkstų akmen­ligės, šlapim­takių ligų, šunvočių, sutriku­sio virškin­imo, spazminio kosulio.

Melisa. Vaistinės melisų savy­bės žinomos ir verti­namos jau labai seniai. Žinota, kad jos mažina spaz­mus, slop­ina skaus­mus ir vidurių pūtimą. Melisas rekomen­duo­davo var­toti nusil­pusiems po įvairių ligų, ser­gantiems migrena, nemiga. Puikiai tinka tiems, kurie turi virškin­imo prob­lemų, dūsta, serga astma, nemiga, ister­ija, poda­gra. Jos taip pat nau­do­jamos ir kaip prakaitavimą skati­nanti priemonė.

Ramunėlė. Ramunėlės slop­ina uždegimą, atpalaid­uoja spaz­mus ir mažina dujų kaupimąsi žarnyne, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą, padeda esant kepenų ar tulžies ligoms; ramunėlių kom­pre­sai dez­in­fekuoja žaiz­das, slop­ina uždegimus, o nuovi­rai naudingi ir grožio sri­tyje – stabdo odos senėjimą, gydo rankų odą, naik­ina pleiskanas, stip­rina plaukų šaknis.

Čiobre­liai. Čiobre­li­u­ose gausu biologiškai veik­liųjų medži­agų: eterinių aliejų, raugų, flavonoidų, organinių rūgščių, asko­rbo rūgšties (vit­a­mino C) ir kt. Šios vais­tažolės detok­sikuoja orga­nizmą, ram­ina, lengv­ina atsikosėjimą, gerina virškin­imą, šalina skrandžio spaz­mus, mažina vidurių pūtimą, nor­mal­izuoja žarnyno mikroflorą. Čiobre­lių vonia gerina miegą, atpalaiduoja.

Aviečių šakelės su uogomis. Uogose gausu vit­a­m­inų A, C, E, taip pat B grupės vit­a­m­inų, folinės rūgšties, geležies, vario, kalio ir kitų mikroele­mentų, todėl var­to­jamos nuo mažakrau­jys­tės, sutrikus širdies rit­mui. Tai natūralus aspirino pakaita­las. Uogos var­to­jamos nuo peršal­imo, gripo, kvė­pavimo takų infek­cijų. Skani ir labai vertinga džiov­intų uogų, lapų ir šake­lių arbata.

Žemuogių šakelės su uogomis. Uogose gausu orga­nizmą ir krau­jagysles stipri­nančio vit­a­mino C, vit­a­m­inų P, K, B2, karoteno. Ypač daug geležies, kuri stip­rina kraują. Taip pat yra kaulus stipri­nančio kalcio, širdžiai reikalingo magnio, fos­foro, kalio ir natrio. Uogos gerina apetitą, reg­uli­uoja viršk­i­namojo trakto veiklą. Uogų ir lapų antpi­lai slop­ina uždegimus, naik­ina mikrobus, skatina prakaitavimą ir skysčių išsiskyrimą.

Mėta. Mėtų arbata visų mėgstama, stip­rina skrandį, kelia apetitą, reg­uli­uoja virškin­imą, ram­ina nervus, numalšina net smarkų galvos skausmą, (jį sumažinti gal­ima ir uždėjus lapus ant kak­tos). Jei bėga krau­jas iš nosies, mėtos lapai, įdėti į nosį, jį sustabdo.

Raudonėlis. Raudonėlių preparatai naik­ina žalin­gu­o­sius mikrobus, gydo žaiz­das ir uždegimines ligas, malšina skaus­mus, ram­ina sudir­gusią cen­trinę nervų sis­temą, padeda atsikosėti, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, gerina viršk­i­namojo trakto veiklą, mažina padidėjusį kraujospūdį.

Imu­nite­tas ir Sveikata

Stenkitės ne nus­lop­inti orga­nizmo sav­i­gy­dos jėgas, o jas sustiprinti. Tuomet imuninė sis­tema atsakingai atliks savo darbą, ir  vėl jūs būsite sveiki.

Lotyniškai immu­ni­tas – laisvu­mas nuo ko nors. Imu­nite­tas – tai žmogaus orga­nizmo gebėji­mas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepri­imtina: nuo mikrobų, virusų, paraz­itų, sve­timų bal­tymų ir kitų medži­agų, išsaugoti savo vien­tisumą.  Tai orga­nizmo atsparu­mas, sug­e­bėji­mas nesusirgti ar  susir­gus pasveikti.

Susir­gus sveikatai grąžinti nau­dokite natūralias priemones ir tik būt­inu atveju griebkitės „sunkio­sios arti­ler­i­jos“ – chem­i­nių vaistų. Stenkitės ne nus­lop­inti orga­nizmo sav­i­gy­dos jėgas, o jas sustiprinti. Tuomet imuninė sis­tema atsakingai atliks savo darbą, ir  vėl jūs būsite sveiki.

Skirkime laiko sau, nau­dokimės tob­u­lomis gam­tos dovanomis ir būkime sveiki ištisus metus.

rupi.lt/Rupi.lt
rupi.lt/Rupi.lt
 
Komentarai
Temos Sveikata, rupi.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min