„Kompensuojamųjų generinių vaistų pasiūla Lietuvoje pastaraisiais metais didėjo, tačiau jų pasiekiamumas kainos požiūriu negerėja, nes didėja pacientų priemokos. Atlikta ketvirtadalio šių kompensuojamųjų vaistų kainų analizė parodė, kad 2014 m. augo 75 proc. vaistų apskaičiuotos pacientų priemokos, 2015 m. – daugiau primokėti pacientai turėjo už 81 proc. vaistų“, – nurodo auditoriai.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2015 metų įsigydami kompensuojamųjų vaistų gyventojai sumokėjo 54 mln. eurų priemokų, t.y. penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos. Auditorių skaičiavimu, įsigyjant mažiau kainuojančių generinių vaistų, priemokų suma siektų perpus mažiau – 27 mln. eurų.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad išduodamos kompensuojamuosius vaistus vaistinės ne visada laikosi nustatytos tvarkos pasiūlyti mažiausiai kainuojančių vaistų. Analizė parodė, kad dažniau išduodami tie vaistai, kurių priemoka didesnė.
„Jei vartotojams nebus suteikiama visa informacija ir vaistinės neišduos pigesnių vaistų, sąlygas išlikti rinkoje turės tik brangesni vaistai, o tai reiškia didesnę finansinę naštą gyventojams ir didesnes valstybės išlaidas“, – auditorių pranešime cituojamas Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas.
Generiniai vaistai yra tokie, kurių veikliųjų medžiagų kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip ir originalių vaistų, bet, pasibaigus patentinės apsaugos laikotarpiui, juos gali gaminti ir kiti gamintojai ir jų kainą valstybė gali reguliuoti. Europos Komisijos duomenimis, rinkose, kuriose pradėta pardavinėti generinius vaistus, praėjus dvejiems metams sutaupoma apie 25 proc. išlaidų, nurodo Valstybės kontrolė.
Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartoja 1,2 mln. (40,5 proc.) gyventojų. Didžioji dalis (80 proc.) šių vaistų įsigijimo išlaidų jiems kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. 2012 metais fondo išlaidos kompensuojamiesiems vaistams siekė 176 mln. eurų, o 2015 metais – 198 mln. eurų.
