Rizikos grupės
Prostatos vėžys išsivysto pradėjus nevaldomai dalintis priešinės liaukos ląstelėms ir dažniausiai aptinkamas vyresnio nei 50 metų amžiaus vyrams. Kitaip negu kitų organų vėžys, jis gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų. Dažniausiai šie navikai auga labai lėtai ir tik nedidelei daliai vyrų vystosi itin sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdami į kitus organus, ypač kaulus. Tikrosios prostatos vėžio atsiradimo ir vystymosi priežastys vis dar neaiškios, tačiau nustatyta, kad padidėjusią riziką susirgti šia liga turi:
vyrai, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu,
vyrai, kurių keletas šeimos moterų sirgo krūties vėžiu (tai gali reikšti, jog šeimos palikuonys paveldi mutavusį geną),
vyrai, gausiai vartojantys riebų gyvulinės kilmės maistą bei nepakankamai šviežių daržovių ir vaisių,
kai kurių etninių grupių atstovai − pastebėta, kad afroamerikiečiai dažniau serga prostatos vėžiu, o tarp Azijos vyrų tai reta liga.
Simptomai
Ankstyvos stadijos prostatos vėžys nesukelia jokių simptomų, jie atsiranda, kai vėžinis mazgas būna gana didelis ir pradeda trukdyti šlapintis.
Ankstyvos stadijos prostatos vėžys nesukelia jokių simptomų, jie atsiranda, kai vėžinis mazgas būna gana didelis ir pradeda trukdyti šlapintis. Pasitaiko atvejų, kai pirmasis prostatos vėžio simptomas gali pasireikšti kaulų (dubens, šlaunies, klubo ir kt.) skausmais. Tai gali reikšti, kad vėžio ląstelės išplito ir susidarė metastazės kauluose. Vyresnio amžiaus vyrams prostata gali būti padidėjusi dėl gerybinės prostatos hiperplazijos. Abiem atvejais pasireiškia šie simptomai:
šlapinimasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja;
šlapinimasis padažnėja, ypač naktį, nes susiaurėjus šlaplei šlapimo pūslėje po šlapinimosi nuolat lieka šlapimo;
šlapinimosi metu skauda;
šlapimas kraujingas (šis simptomas nėra dažnas).
Pastebėjus šiuos simptomus būtina kreiptis į urologą, kad jis nustatytų teisingą diagnozę ir pritaikytų gydymą.
Profilaktiškai tikrintis
Visuomenės sveikatos specialistai bei gydytojai ragina nelaukti pirmųjų simptomų pasireiškimo ir tikrintis profilaktiškai. Lietuvoje 2005 metais pradėta ir sėkmingai įgyvendinama priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras skatina vyrus profilaktiškai tikrintis, kad būtų galima anksti diagnozuoti ligą ir laiku pradėti gydymą.
Kam aktualu profilaktiškai pasitikrinti?
Vyrams nuo 50 iki 75 m. amžiaus arba nuo 45 m., jeigu tėvas ar brolis yra sirgęs prostatos vėžiu.
Kas kiek laiko galima pasitikrinti?
Vieną kartą per dvejus metus.
Ką reikėtų daryti?
Kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Koks tyrimas bus atliekamas?
Jums bus atliktas kraujo tyrimas ir nustatyta prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija kraujyje. Padidėjęs PSA lygis leidžia tik įtarti prostatos vėžį. Todėl jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją urologą, kuris prireikus atlieka sudėtingesnį tyrimą – biopsiją. Tik biopsija leidžia patvirtinti ligos diagnozę.
Kiek tai kainuoja?
Paslaugos teikiamos nemokamai.
Profilaktinis tikrinimas yra nemokamas, nesudėtingas ir nedaug laiko reikalaujantis procesas. Prostatos vėžys dažniausiai ilgą laiką progresuoja be simptomų, todėl ankstyvoji diagnostika yra geriausia priemonė aptikti ligą ir laiku pradėti gydymą.
Straipsnį pagal Lietuvos literatūrą parengė Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė
