Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Išmaniosios technologijos – svari pagalba autistiškiems vaikams lavinti

Laura Kanapieniene,  LAA „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
LAA nuotr. / Laura Kanapieniene, LAA „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lavinant autistiškus vaikus Lietuvoje vis dažniau pasitelkiamos išmaniosios technologijos. Jų dėka autistiški vaikai net išmoksta tarti savo pirmuosius žodžius.

Su mokslui dar ne iki galo žinomu vystymosi sutrikimu – autizmu susiduria tūkstančiai Lietuvos šeimų. Tyrimai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas paliečia apie 1 proc. visų gyventojų. Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, kasmet registruojama daugiau nei 300 naujų autizmo spektro sutrikimo atvejų. Tiesa, šis skaičius nėra tikslus – realiai autistiškų vaikų yra gerokai daugiau, nes šis sutrikimas ne visuomet yra iš karto diagnozuojamas.

Tai yra didžiulė problema, kurios rimtumą geriausia suvokia tik tokius vaikus auginantys tėvai – dėl to, kad autistiškiems vaikams dažnai priskiriamos kitų ligų diagnozės, daug jų laiku negauna ir tinkamo lavinimo, o tai reiškia, kad jų šansai gyventi visavertį gyvenimą gerokai sumenksta.

Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, kasmet registruojama daugiau nei 300 naujų autizmo spektro sutrikimo atvejų.

Auginti autistišką vaiką tampa tikru iššūkiu kiekvienai šeimai, tačiau pasitelkę į pagalbą išmaniąsias technologijas tiek tėvai, tiek mokytojai pripažįsta – skaitmeninė pažanga atveria visiškai kitokias galimybes jų vaikų lavinimui ir visaverčiam gyvenimui.

Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Tiesa, dažnai pasitaiko, kad kai kurie autistiški vaikai turi ypatingų gabumų tam tikrose srityse – pavyzdžiui, pasižymi itin gera atmintimi arba susidomėjimu technologijomis bei jų išmanymu.

Kadras iš „Vimeo“/Programėlė „Happy Geese“ padeda autizmu sergantiems vaikams ir jų tėvams
Kadras iš „Vimeo“/Programėlė „Happy Geese“ padeda autizmu sergantiems vaikams ir jų tėvams

Tėtis pats kuria išmaniąsias programėles sūnui

Vilniečio Artūro Karecko sūnus yra vienas tų vaikų, kuriam buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas.

Daugiau nei prieš penkerius metus, kai sūnui buvo pusantrų metų, tėvai pastebėjo, kad vaiko raida sustojo ir net šiek tiek pablogėjo. „Kitiems mažiems vaikams yra poreikis kažką mėgdžioti, atkartoti, o mes pastebėjome, kad mūsų sūnus to nedaro. Taip pat jis nenorėjo bendrauti, kartu žaisti. Išliko tik vienas pomėgis, kuris būdingas ir kitiems vaikams – įvairūs garsai, jų sukėlimas ir inicijavimas“, – savo patirtimi dalijasi A.Kareckas.

Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą.

Ką gi daryti, kaip padėti savo vaikui vystytis ir tobulėti? Kareckai puolė domėtis, kokią pagalbą galėtų suteikti savo sūnui.

A.Kareckas žinojo, kad čia ypač gali pagelbėti išmaniosios technologijos. Pasaulinė patirtis rodo, kad jos vis dažniau pasitelkiamos ugdant ir lavinant specialiųjų poreikių vaikus, ypač – turintiems autizmo sutrikimą.

Stebėdamas savo vaiką ir jo poreikius, plastiko liejimo mašinų operatoriumi dirbantis A.Kareckas pradėjo pats kurti lavinančias mobiliąsias programėles savo vaikui, nors ir neturėjo jokios programavimo patirties. 

Vilnietis mobiliąsias aplikacijas kurti išmoko pats, pasinaudojęs „App Inventor“ programa, kurios teko ieškoti gana ilgai. „Pirmosios „Android“ programėlės, kurias sukūriau, buvo su namų garsais ir maisto produktais. Dabar jau esu sukūręs daugiau nei 17 įvairių programėlių. Džiugina tai, kad per pastaruosius 8 mėnesius pastebėjome stiprų pasikeitimą – sūnus labiau motyvuotas, daugiau susidomėjęs veikla.

Naudodamas paprastą namų garsų programėlę vaikas po kiek laiko pradėjo mėgdžioti tuos garsus, spustelėdamas ekrane reikiamą mygtuką. Vėliau pastebėjome, kad jis jau reaguoja savotiškai išreikšdamas norus, paspausdamas programėlėje garsą. Pavyzdžiui, kai ko nors nenori daryti – spaudžia „verkti“. Jis pats supranta šių žodžių reikšmę, bet negali pasakyti, o programėlės pagalba gali paspausti ant paveikslėlio su žodžio reikšme“, – A.Kareckas džiaugiasi, kad jo sukurtos mobiliosios programėlės padeda sūnui reikšti mintis ir tobulėti, nors prieš tai išbandyti tradiciniai ugdymo metodai rezultato nedavė.

123RF nuotr./Vaikas žaidžia
123RF nuotr./Vaikas žaidžia

A.Karecko istorija – vienas iš išskirtinių pavyzdžių, kaip tėvai, auginantys autistiškus vaikus ir geriausiai žinantys jų poreikius, patys imąsi ieškoti būdų, kaip paskatinti jų tobulėjimą.

„Matydamas didėjantį savo sūnaus susidomėjimą, programėlių pradėjau kurti daugiau ir įdomesnių, – priduria iniciatyvus tėtis. – Tikimės, kad ateityje tokiu būdu jis vis labiau tobulės.“

A.Karecko istorija – vienas iš išskirtinių pavyzdžių, kaip tėvai, auginantys autistiškus vaikus ir geriausiai žinantys jų poreikius, patys imąsi ieškoti būdų, kaip paskatinti jų tobulėjimą. Šiam tikslui tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose vis dažniau pasitelkiamos naujosios technologijos.

Beje, Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokyklos, kurioje mokosi A.Karecko sūnus bei kiti autistiški vaikai, pedagogai, norėdami tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius ir įgyti daugiau gebėjimų savo išskirtiniame darbe, šiuo metu dalyvauja mokymų programoje „Samsung Mokykla ateičiai“. Tai didžiausi šiuo metu Lietuvoje vykstantys skaitmeniniai mokymai pedagogams, kurių tikslas – suteikti mokytojams žinių, kaip prasmingai taikyti skaitmenines technologijas mokymo procese.  

Išmoksta tarti pirmuosius žodžius

Pasaulinėje praktikoje išmaniųjų technologijų taikymas sutrikusios raidos vaikų lavinime jau nėra naujiena, tačiau Lietuvoje dar tik pradedama atrasti jų galimybes. Tad kaip jos gali pagelbėti lavinant vaikus, turinčius raidos sutrikimų, ir ko tokiems vaikams labiausiai reikia?

Dažnai autistiški asmenys turi sensorikos sutrikimų – yra per daug ar per mažai jautrūs šviesai, garsui, kvapui, skausmui bei visiems kitiems jutimams.

„Autizmo spektro sutrikimas paliečia verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką bei elgesį. Taip pat labai dažnai autistiški asmenys turi sensorikos sutrikimų – yra per daug ar per mažai jautrūs šviesai, garsui, kvapui, skausmui bei visiems kitiems jutimams. Negalima išskirti vienos srities, lavinti reikia visas, nepamirštant, jog itin svarbu vaikui padėti susigyventi su sensoriniais sutrikimais, sukurti jam saugią aplinką.

Autizmo spektro sutrikimas yra priskiriamas įvairiapusių raidos sutrikimų grupei. Manau, tai daug pasako ir apie tai, kokia pagalba turi būti suteikiama – įvairiapusė“, – teigė Lietuvos autizmo asociacija (LAA) „Lietaus vaikai„ valdybos pirmininkė Laura Kanapienienė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vaikas žaidžia su kompiuteriu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vaikas žaidžia su kompiuteriu

Didelis privalumas yra tai, kad autistiški vaikai labai domisi technologijomis – jiems patinka jomis naudotis. Pasak Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ lektoriaus, informatikos mokytojo Leono Miliaus, socialiniame lygmenyje technologijos vaikams gali padėti tada, jei jam yra sudėtinga kalbėti arba visai nekalba. „Išmaniąsias technologijas autistiški vaikai gali panaudoti komunikuodami su kitais. Šie vaikai domisi ir yra imlūs technologijoms, tad jiems lengviau ir mokytis. Vaikas labiau motyvuotas daryti pratimus planšetinio kompiuterio pagalba, nors pratimai gali būti analogiški tiems, kuriuos atlieka rašikliu. Aš pats mokau kelis autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir juos mokydamas naudoju planšetinį kompiuterį“, – pasakojo L.Milius.

Vaikai tik iš išmaniųjų technologijų išmoko tarti savo pirmuosius žodžius, pažino skaičius ir raides, išmoko dainuoti daineles ar net kalbėti užsienio kalba.

Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos direktorė Edita Astapovičienė papildo, kad vaikui reikia ir įprastų mokymo priemonių, tokių kaip knygos, bendravimas tarpusavyje, socializacija ar žaidimai kieme, tačiau skaitmeninės technologijos jas puikiai papildo ir taip pat stipriai prisideda padedant vaikui mokytis.

L.Kanapienienės teigimu, jei technologijos naudojamos saikingai ir tikslingai, galima pasiekti tikrai labai gerų rezultatų. „Savo asociacijoje turime ne vieną pavyzdį, kai vaikai tik iš išmaniųjų technologijų išmoko tarti savo pirmuosius žodžius, pažino skaičius ir raides, išmoko dainuoti daineles ar net kalbėti užsienio kalba,“ – patikino LAA „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.

Autistiški vaikai patiria daug nerimo, dažnai būna sutrikęs jų emocijų suvokimas ir koncentracija. Šiuo atveju technologijos labai gelbsti norint nuraminti vaiką, išlaikyti jo dėmesį. Be to, yra programėlių, kurios vaizdingais būdais padeda suprasti emocijas jas asocijuojant ir atpažįstant kasdieniniame gyvenime. „Tokie vaikai dažnai nesupranta tiek savo, tiek kitų emocijų, bendrų nustatytų taisyklių ar susitarimų. Išmaniosios technologijos gali pasitarnauti tuo, kad galima rodyti tam tikrus vaizdinius, nuotraukas ar trumpus filmukus, kur parodomos įvairių emocijų išraiškos, kad vaikai po to mokėtų pasakyti, kaip jaučiasi žmogus, nuspėti, kodėl jis taip jaučiasi, suprastų žmonių jausmus, nuotaikas ir reakcijas“, – pasakoja mokytojas L.Milius.

Pasak asociacijos „Lietaus vaikai„ valdybos pirmininkės L.Kanapienienės, būtų nuodėmė neišnaudoti ypatingos išmaniųjų technologijų traukos šių vaikų ugdyme, nes kartais užtenka pakeisti užduoties pateikimą ir, žiūrėk, atsiranda ir vaiko dėmesys, ir susikaupimas.

Natalijos B. nuotr./Kompiuteriniai žaidimai su tėčiu.
Natalijos B. nuotr./Kompiuteriniai žaidimai su tėčiu.

Autistiški vaikai patiria daug nerimo, dažnai būna sutrikęs jų emocijų suvokimas ir koncentracija. Šiuo atveju technologijos labai gelbsti norint nuraminti vaiką, išlaikyti jo dėmesį.

Pagalba mokytojams ir tėvams

Išmaniosios technologijos padeda ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėveliams. Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos direktorės teigimu, mokytojai noriai dirba su technologijomis, supranta jų galimybes ir jas išnaudoja, jie gali dalintis programėlėmis ne tik tarpusavyje, bet ir su vaikų tėvais, kurie tokiu būdu turi galimybę susipažinti su vaikų mokymo medžiaga ir patys dirbti kartu atostogų metu ar po pamokų.

„Žinoma, mes siekiame, kad vaikas mokytųsi dirbti savarankiškai. Jiems sunku išlaikyti dėmesį, o darbas su planšetiniu kompiuteriu dažniausiai patraukia vaiko dėmesį ir jį išlaiko, vaikui nereikia tiek daug mokytojo priežiūros mokantis. Taip vaikas gali lavinti mąstymą, atmintį, skaitymą ar kitus įgūdžius. Technologijas naudoja net mūsų kūno kultūros mokytojai, kur programos pagalba galima sudaryti tam tikrą ciklą pratimų, kuriuos vaikai kartoja daug dėmesingiau. O mokytojas tuo metu gali užsiimti su kitu vaiku, kuriam galbūt reikia daugiau pagalbos“, – pasakojo E.Astapovičienė.

Technologijų naudojimas taip pat leidžia mokytojui geriau įvertinti vaiko tobulėjimą ir progresą: „Pavyzdžiui, lavinamieji žaidimai, kuriuose yra pereinami lygiai, padeda mokytojui suprasti, kaip vaikas tobulėja pereidamas į aukštesnius žaidimų lygius“, – pasakojo L.Milius.

Kuriamos specialios programėlės lietuvių kalba

Būtų nuodėmė neišnaudoti ypatingos išmaniųjų technologijų traukos šių vaikų ugdyme, nes kartais užtenka pakeisti užduoties pateikimą ir, žiūrėk, atsiranda ir vaiko dėmesys, ir susikaupimas.

Kol išmaniųjų technologijų naudojimas sutrikusios raidos vaikų lavinime nėra labai paplitęs Lietuvoje, trūksta programėlių įgarsintų lietuvių kalba. Žinoma, tokių yra, bet dar nedaug. Kaip pasakojo  „Atgajos“ specialiosios mokyklos direktorė, kartais tokie vaikai išmoksta kalbėti anglų kalba, nes technologijos juos domina, o daugiau galimybių yra naudotis būtent nelietuviškomis programomis.

Iniciatyvų kuriant lietuviškas programėles vis daugėja. Kaip pasakojo L.Kanapienienė, yra logopedų, kurie sėkmingai naudoja „Ziburelis.lt“ kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, VU Santariškių klinikų Vaiko raidos centro iniciatyva buvo sukurta lietuviška alternatyviosios komunikacijos mobilioji aplikacija AK LT, na, o jau minėtas iniciatyvus autistiško vaiko tėtis A.Kareckas pats pradėjo kurti ir nemokamai platinti mobilias aplikacijas įvairių sąvokų pažinimui, dienotvarkės sudarymui ir kt. (beje, šias programėles galima rasti aplikacijų paieškoje įvedus „tukas“).

„Gyvename šiuolaikiniame technologijų pasaulyje. Mūsų vaikai – taip pat. Ir šių technologijų tik daugės. Belieka tikėtis, kad jos ne tik bus išmanios, bet ir naudojamos bus taip pat išmaniai“, – įsitikinusi LAA „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.

Komentarai
Temos pagalba, Autizmas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min