Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip padidinti pavasarį sumažėjusį darbingumą?

Dangira Babenskienė
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija nuotr. / Dangira Babenskienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pavasarį vis daugiau aktyvių ir darbingo amžiaus žmonių pastebi, kad trūksta jėgų, jie nuolat pavargę ir dėl to sumažėja darbingumas. Dėl chroniško nuovargio kritęs darbo produktyvumas sukelia problemų ne tik darbe, bet ir šeimoje – pykstamės su artimaisiais, kamuoja nemiga ir mieguistumas, esame pavargę ir pikti. Gydytojai teigia, kad laiku neišaiškintos sumažėjusio darbingumo priežastys vėliau virsta rimtomis ligomis.

Apie tai, kaip padidinti pavasarį sumažėjusį darbingumą ir su kokiomis ligomis tai gali būti susiję, pokalbis su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktore medicinai, gydytoja Dangira Babenskiene.

– Daugelis darbingo amžiaus žmonių yra priversti nuolat skubėti, nereguliariai maitintis, patiria stresą. Labiausiai išsekę intensyviai dirbantys žmonės jaučiasi pavasarį. Ar sulaukiate tokių pacientų daugiau pavasarį?

– Žmonės kasdien patiria didelę įtampą ir stresą, gyvenimo tempas yra didžiulis: ritmas ne lėtėja, o tiktai greitėja. Lyg ir diena praėjo, lyg ir daug dirbau, bet rezultatų nėra, o po dienos – milžiniškas nuovargis, – sako apie sumažėjusį darbingumą ir kamuojantį nuovargį pacientai. Daugelis jų atvyksta išsiaiškinti, kodėl darbe nėra tokie produktyvūs ir nuolat jaučiasi pavargę.

Gal tai yra susirgimas, o gal tai tik pavasaris, kai po žiemos trūksta vitaminų ir dėl to jaučiamės išsekę? Mes, kaip gydytojai, pastebime, kad sumažėjęs darbingumas gali būti ir ligos pradžia. Tokie simptomai, kaip nuovargis, sumažėjęs darbingumas, blogas miegas, nėra vien tik streso padariniai. Tai gali būti ligos pradžia ar net įsisenėjusi liga.

– Chroniško nuovargio sindromas dažniau kamuoja dirbančius įtemptą protinį darbą, susiduriančius su stresinėmis situacijomis. Dėl kokių ligų gali smarkiai sumažėti darbingumas?

Lyg ir diena praėjo, lyg ir daug dirbau, bet rezultatų nėra, o po dienos – milžiniškas nuovargis, – sako apie sumažėjusį darbingumą ir kamuojantį nuovargį pacientai. Daugelis jų atvyksta išsiaiškinti, kodėl darbe nėra tokie produktyvūs ir nuolat jaučiasi pavargę.

– Darbingumas neretai sumažėja dėl diagnozuotos mažakraujystės arba anemijos. Tai gali būti dėl geležies deficito, dėl vitamino B12 stokos, dėl lėtinių kraujavimų, kurių taip pat nepastebime. Neretai vargina gastritai ir skrandžio opos, sukeltos netinkamos mitybos ir streso. Tokie nepastebimi kraujavimai gali smarkiai sumažinti hemoglobino kiekį, nors žmogus to nemato ir nejaučia, tik vargina bendras silpnumas.

Jeigu yra sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, audiniai yra mažiau aprūpinami deguonimi, kuris reikalingas kiekvienai ląstelei, kiekvienam organui, todėl galime jausti chronišką nuovargį, sumažėjusį darbo produktyvumą ir prastą savijautą. Dažnai žmonės sako, kad vos atsikėliau, bet jau esu pavargęs. Darbingumas gali sumažėti ir dėl skydliaukės funkcijos sutrikimo. Sutrikusi skydliaukės funkcija gali išbalansuoti labai įvairias organizmo sistemas – medžiagų apykaitą, širdies darbą, kraujotaką. Jeigu mes nepastebėsime pagrindinės ligos, o gydysim tiktai simptomus arba gersime vitaminus, bandydami didinti darbingumą, tai problemos neišspręsime. Reikia spęsti tą problemą, kuri yra pagrindinė.

– Kaip manote, kodėl labai jauno amžiaus žmonės ir net paaugliai kartais jaučia chronišką nuovargį?

– Darbingi žmonės yra pakankamai jauni žmonės ir turėtų jaustis gerai, būti kupini energijos, atsikėlę iš ryto jausti jėgų antplūdį, o ne nuovargį, kitą kartą dar didesnį nei vakare. Neseniai į mus kreipėsi jauna 30 m. moteris, kuri intensyviai dirba, labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, darbas visą dieną sėdimas. Ji skundžiasi didžiuliu nuovargiu ir sumažėjusiu darbingumu, sako grįžtanti penktą valandą ir nebenori nei tvarkytis namie, nei praustis, nei valgyti, tiktai gulti į lovą ir iki kitos dienos išmiegoti.

Darbingo amžiaus žmonės neturėtų taip jaustis. Darbingo amžiaus žmonės turėtų po pilnavertės darbo dienos grįžę į namus prisiminti savo pomėgius, turėti jėgų sportuoti ir užsiimti kitomis veiklomis. Tai gali būti tiek dėl mano paminėtų ligų, tiek dėl psichologinių problemų. Dažnai jauni žmonės nori padaryti daugiau, intensyviai siekia karjeros, tačiau vėliau pervargsta tiek fiziškai, tiek emociškai.

– Ką patartumėte daryti, kad bent jau psichologinių nuovargio priežasčių nebeliktų? Kaip rekomenduotumėte atstatyti sumažėjusį darbingumą?

Darbingo amžiaus žmonės neturėtų taip jaustis. Darbingo amžiaus žmonės turėtų po pilnavertės darbo dienos grįžę į namus prisiminti savo pomėgius, turėti jėgų sportuoti ir užsiimti kitomis veiklomis. 

– Pirmiausia reikėtų susireguliuoti savo dienos ritmą: rasti laiko darbui ir laiko poilsiui. Reikia būtinai rasti laiko dieną tinkamai mitybai. Neužtenka vakare pavalgyti, išgerti arbatos ir daugiau nieko nebedaryti. Laikas po darbo ir savaitgaliai yra skirti poilsiui, todėl reikėtų atrasti savo mėgiamą užsiėmimą, kuris atpalaiduotų ir nukreiptų dėmesį nuo darbų. Taip mes sumažiname įtampą ir atsipalaiduojame psichologiškai. Taip pat nereikėtų pamiršti judėjimo ir sporto.

– O jeigu vien tik gero poilsio nepakanka ir ryškūs chroniško nuovargio simptomai išlieka, ką tuomet daryti?

– Jei nuovargio simptomai išlieka ilgai, visą mėnesį ar net dar ilgiau, tai gali būti susirgimo pradžia. Pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų įvertinti organizmo būklę. Reikėtų pažiūrėti, ar nėra mineralų stokos, mažakraujystės, skydliaukės sutrikimų, virškinimo sistemos problemų ir t. t.

– Kur reikėtų kreiptis dėl platesnių tyrimų nuovargio ir sumažėjusio darbingumo priežastims nustatyti?

Jei nuovargio simptomai išlieka ilgai, visą mėnesį ar net dar ilgiau, tai gali būti susirgimo pradžia. Pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų įvertinti organizmo būklę.

– Šiuos tyrimus paskirti, apžiūrėti ir pakonsultuoti gali šeimos gydytojas. Tad pirmiausias kiekvieno mūsų sveikatos draugas turėtų būti šeimos gydytojas. Taip pat galima tiesiai kreiptis į kraujo tyrimus atliekančias laboratorijas, kurios siūlo įvairių ligų diagnostikai būtinų tyrimų paketus ir išsamias sveikatos pasitikrinimo programas.

– Kokias su nuovargiu ir sumažėjusiu darbingumu susijusias ligas dažniausiai išaiškinate atlikę kraujo tyrimus?

– Dažniausiai išaiškinami mažakraujystė ir skydliaukės funkcijos sutrikimai jauniems, darbingiems žmonėms. Mažakraujystė dažnesnė moterims dėl sutrikusio ciklo ir gausių menstruacijų, taip pat mikroelementų trūkumo pavasarį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie 30 proc. planetos gyventojų kenčia nuo mažakraujystės. Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų. Darbingo amžiaus vyrai vis dažniau serga skydliaukės ligomis ir dažnai vengia dėl neryškių simptomų kreiptis į medikus, todėl ilga laiką kenčia nuo skydliaukės sutrikimo sukelto chroniško nuovargio ir sumažėjusio darbingumo.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min