Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ko neturėtų būti sveikuose namuose?

Bakterijos ir nešvarumai buityje: kaip su jomis kovoti?
Fotolia nuotr. / Švara namuose.
Šaltinis: Žinių radijas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Plastikinių langų ir plastikinių durų sveikuose namuose neturėtų būti, sako šeimos gydytoja Aušra Kažimikaitienė, dalyvavusi Baltijos aplinkos forumo vykdytame tyrime, kuris parodė, kad pavojingų cheminių medžiagų yra visuose tirtuose dulkių mėginiuose.

„Plastikinių langų ir plastikinių durų sveikuose namuose neturėtų būti todėl, kad plastikas dėvisi, trinasi, virsta dulkėmis. Jeigu turime plastiko elementų buityje – langai, durys, plastikinė grindų danga, plastikiniai baldai – vienintelė priemonė kovoti su kenksmingų medžiagų patekimu į organizmą yra kuo dažnesnis namų drėgnu skudurėliu valymas  arba siurbimas namų su siurbliais, kurie nepaleidžia smulkių dulkių kamuolio iš kitos pusės“, – laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Kažimikaitienė.

Gydytoja teigė turinti kelis įtarimus, kodėl dulkėse jos namuose galėjo atsirasti degumą mažinančių medžiagų.

„Tai yra kiliminė danga, čiužinys ir minkštieji baldai. Planuojame keisti tiek kiliminę dangą, tiek atsikratyti minkštųjų baldų, kurie yra seni, ir bandysime susirasti čiužinio sudėtį – tam, kad įsitikintume, kad jis nėra kenksmingas. Tikrai darysime namų aplinką sveikesnę, nes du vaikai juose auga“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Išmėž plastiką ir laminatą

Šiame tyrime dalyvavęs biologijos mokytojas Gediminas Čepkauskas sako, kad  jis jau senokai domisi sveika aplinka ir į tai atsižvelgė įrengdamas ir remontuodamas namus.

Nėra jokių plastikinių lentelių, didžioje dalyje namų nėra tapetų, nėra kiliminių dangų, tačiau yra laminuotos grindys, – nurodė, kodėl jo namų aplinka nesaugi, mokytojas.

„Nėra jokių plastikinių lentelių, didžioje dalyje namų nėra tapetų, nėra kiliminių dangų, tačiau yra laminuotos grindys. Taip, galėčiau pašalinti laminuotas grindų dangas ir dėti natūralią medieną, kas yra sveikiau, geriau visais aspektais, bet tai lemia kaina. Ilgainiui aš tai tikrai padarysiu“, – sakė G. Čepkauskas.

Jis taip pat sako atkreipiantis dėmesį ir į tai, kokia yra perkamų drabužių sudėtis.

„Neužtenka žinoti, kad jie pagaminti iš medvilnės.  Reikia žinoti, kokiais dažais ar kokia medžiaga ta medvilnė buvo apdirbta, apdorota ir suprasti, kad tai tiesiogiai liečiasi su mūsų kūnu ir tiesiogiai patenka į kraują“ – kalbėjo jis.

Baltijos aplinkos forumo inicijuoto tyrimo metu buvo ištirti 7 dulkių mėginiai. Degumą mažinančių medžiagų koncentracijos mėginiuose buvo didžiausios – jos viršijo aptikimo ribą iki 1000 kartų. Buvo rasta ir kitų pavojingų cheminių medžiagų grupių – ftalatų ir perfluorintų junginių.

Visą laidos  „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.
 

Žinių radijas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min