Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl peršalę vartojame antibiotikus, nors prieš virusus jie – bejėgiai?

Gripas.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Gripas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kasmet šaltuoju metų periodu medikai fiksuoja peršalimo ligų padidėjimą. Ne išimtis ir šie metai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę siekė 51,2 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Sausio antrąją savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 44,7 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Šeimos gydytojas Artūras Mockus tikina, kad atšalus orams peršalimo ligų skaičius dar augs, tačiau gripo epidemijos galima išvengti imantis tinkamos prevencijos, efektyvios peršalimo ligų diagnostikos ir gydymo. Laboratorijoje „Sosdiagnostika“ dirbantis gydytojas pastebi, kad neretai pacientai yra nuodijami antibiotikais prieš tai neįsitikinus, ar tikrai ligą sukėlė bakterijos, o ne virusai. 

Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis su šeimos gydytoju A.Mockumi.

Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal padaugėjusių virusų ir bakterijų aplinkoje kiekis?

Be objektyvių tyrimų yra labai sunku nuspręsti tiek medikui, tiek pacientui, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas“ virusas, ar „prikibusi“ bakterija. Pačioje pradžioje gali užtekti vien tik peršalimo, o paskui tai atkelia vartus bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

Dažniausiai peršalimas pasireiškia sloga, čiauduliu, gerklės ir galvos skausmu, kosuliu, bendru silpnumu. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu susirgimą sukėlė bakterijos ir virusai, tuomet kūno temperatūra gali pakilti daugiau nei 38 °C. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Taip pat gripui būdinga staigi pradžia, sausas kosulys. Kiek retesni gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu susirgimą sukėlė bakterijos ir virusai, tuomet kūno temperatūra gali pakilti daugiau nei 38 °C. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. 

Tenka matyti pacientų, kurie sunegalavę yra linkę naudoti bet kurį antibiotiką, svarbu, kad tiktai būtų antibiotikas. Nevengiama net susirasti senų užsilikusių vaistų dėžučių. Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, taip nėra. Antibiotikai yra veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija arba jos sukeltais simptomais.

Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, tuomet gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tais atvejais, kai infekciją sukėlė bakterijos. Prieš geriant bet kokius vaistus aš visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip labiau nuodysimės nei gydysimės.  

Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar priešvirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kaip manote, dėl kokių priežasčių kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę jokių tyrimų ir spėliodami, kad peršalimas galbūt bakterinės kilmės?

Efektyviai pradinei peršalimo ligų diagnostikai yra būtini du kraujo tyrimai. Tai bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Vertinant kompleksiškai šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai yra reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas ar visai neatliekama jokių tyrimų, todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir be medikų pagalbos geria pasenusius vaistus, o vėliau su gripo komplikacijomis patenka į ligonines.

Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti geriant temperatūrą mažinančiais vaistus?

Įveikti peršalimą gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, karštas pienas, paskanintas medumi. Peršalę pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių. 

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, mažėja organizmo pasipriešinimas ligai. Vaistus nuo temperatūros rekomenduojama suaugusiems gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 °C. Vaikams mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 °C ir daugiau, nes yra vaikų, kuriems dėl temperatūros gali kilti fibriliniai traukuliai.

Tačiau būtina nepamiršti, kad jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla temperatūra, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vartojant temperatūrą mažinančius vaistus būtina atkreipti dėmesį, kad vienu metu negertumėte panašios sudėties vaistų, nes rizikuojate perdozuoti kokios nors veikliosios medžiagos.

Kokios žolelės ar liaudies medicinos patarimai geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nepakilus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų pasitelkiant liaudies medicinos priemones. Įveikti peršalimą gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, karštas pienas, paskanintas medumi. Peršalus pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių. 

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, laboratorijos „Antėja“ direktorės medicinai, gydytojos Dangiros Babenskienės komentaras: 

Statistiškai apie 80 proc. atvejų peršalus susergame virusine infekcine liga. Tačiau neretai sunku nuspręsti, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai. Norėdami užkirsti kelią komplikacijoms dažnai gydytojai paskiria antibiotikus. Kaip žinome, antibiotikai visiškai neveikia virusų ir neturi įtakos ligos eigai: nei sutrumpina ją, nei palengvina. Jeigu antibiotikai vartojami dažnai, ypač be reikalo, bakterijos prie jų pripranta ir šie vaistai tampa neveiksmingi. Vystosi antibiotikams atsparios bakterijos, kurios sukelia naujas ligas ir yra ilgiau gydomos. Sužinoti, ar ligą sukėlė bakterija, ar virusas, galima atlikus C reaktyvaus baltymo (CRB) kraujo tyrimą. Tai vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Kintant CRB rodikliui, galima diferencijuoti virusinį bei bakterinį uždegimą, sekti ligos eigą ir numatyti prognozes. Prieš paskiriant vaistus gydytojas būtinai turėtų nustatyti šio rodiklio pokyčius. Tada liga bus diagnozuojama tiksliau, o paskirtas gydymas bus efektyvesnis ir greitesnis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min