Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Koks natūralus mineralinis vanduo tinkamiausias gerti kasdien?

Pirmas vaistas nuo rėmens – stiklinė vandens
Alex Camo, Flickr.com / Pirmas vaistas nuo rėmens – stiklinė vandens
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Per dieną suaugęs žmogus turėtų išgerti apie 2 litrus vandens. Į ką atkreipti dėmesį renkantis natūralų mineralinį vandenį?

Mineralinis vanduo buteliuke – toks pat kaip šaltinyje

Natūralus mineralinis vanduo – vienintelis maisto produktas, kurį pripažįsta valstybė.

Natūraliu mineraliniu gali būti vadinamas tik gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo, kuris pasižymi natūraliu tyrumu. Jis turi būti susiformavęs neužterštoje aplinkoje ir nuo taršos apsaugotame požeminiame vandens telkinyje, o išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių, taip pat dirbtinai atvertų šaltinių. Kuo požeminis vanduo ilgiau kontaktuoja su uolienomis, tuo jame ištirpsta daugiau mineralinių medžiagų.

„Natūralus mineralinis vanduo – vienintelis maisto produktas, kurį pripažįsta valstybė. Šiuo metu Lietuvoje pripažinti tokių pavadinimų natūralūs mineraliniai vandenys: „Akvilė“, „Birštonas“, „Birutė“, „Elite“, „Fuldataler“, „Hermis“, „Neptūnas“, „Rasa“, „Rytas“, „Tichė“, „Vaiva“, „Vytautas“, „Darida“, „Sirab“, - sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Lipnickas.

Baileu Weaver, Flickr.com/Ir vanduo gali tapti nuodu
Baileu Weaver, Flickr.com/Ir vanduo gali tapti nuodu

Ar produktas atitinka jam keliamus reikalavimus pripažinimo metu, nuo šių metų pradžios vertina VMVT inspektoriai. Labai svarbu, kad natūralaus mineralinio vandens gamtinės savybės išliktų nepakitusios, todėl jo išgavimui ir paruošimui taikomi itin griežti reikalavimai.

Pasak A.Lipnicko, kad vanduo būtų apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos, iš gręžinio į specialius filtrus ir išpilstymo įrangą jis patenka be sąlyčio su oru. Natūralaus mineralinio vandens negalima dezinfekuoti, konservuoti ar dėti kitų priedų, išskyrus anglies dvideginį. Tad išpilstytas į butelius jis išlieka toks pats kaip ir šaltinyje. Tiesa, gali būti iš dalies pašalinami nepatvarūs elementai (dažniausiai geležies, mangano ir sieros junginiai bei arsenas), tačiau dėl to natūralaus mineralinio vandens cheminė sudėtis nepakinta. Atvirkščiai, pavyzdžiui, pašalinus tam tikrą kiekį geležies, vandens skonis tampa geresnis.

Skonį lemia mikroelementai

Renkantis natūralų mineralinį vandenį, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo cheminę sudėtį ir mineralinių medžiagų koncentraciją. Vanduo, kuriame ištirpusių mineralinių medžiagų yra labai mažai (ne daugiau nei 50 mg/l) arba mažai (ne daugiau nei 500 mg/l), gali būti geriamas kiekvieną dieną ir dažnai. „Vandens, kuriame ištirpusių mineralinių druskų – daugiau nei 1500 mg/l, nereikėtų vartoti kaip geriamojo vandens. Jo pakanka vienos ar dviejų stiklinių per dieną“, - pabrėžia A.Lipnickas.

Pasak specialisto, natūralaus mineralinio vandens skonines savybes, spalvą, kvapą lemia mikroelementų dalys ar jų junginiai, kurių randama apie 70, pavyzdžiui, kalcio, magnio, natrio, geležies ir kitų druskų. „Sulfatų turintį vandenį vartotojai apibūdina kaip kartoko skonio, o natrio chlorido – kaip sūrų. Natūralaus mineralinio vandens skonis taip pat priklauso nuo vandens temperatūros gręžiniuose. Ten, kur temperatūra aukštesnė, vanduo turi sieros kvapą“, - paaiškina VMVT Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas A.Lipnickas.

Draudžiama rašyti, kad mineralinis vanduo gydo

Natūralaus mineralinio vandens etiketėje turi būti išvardinti anijonai ir katijonai (medžiagos, vyraujančios šiame produkte) bei jų koncentracijų vertės.

Natūralaus mineralinio vandens etiketėje turi būti išvardinti anijonai ir katijonai (medžiagos, vyraujančios šiame produkte) bei jų koncentracijų vertės. Taip pat nurodyta šaltinio naudojimo vieta ir šaltinio pavadinimas arba jam priklausančio gręžinio valstybinis numeris, pateikta informacija apie visus ruošimo būdus.

A.Lipnickas atkreipia dėmesį, kad etiketėse visi užrašai, kuriais natūraliam mineraliniam vandeniui priskiriamos savybės, susijusios su žmogaus ligų profilaktika, gydymu ar išgydymu, yra draudžiami. Tačiau galima nurodyti įrašus, jei jie atitinka kriterijus atlikus fizikinę bei cheminę vandens analizę, pavyzdžiui, „Turi sulfatų“, „Turi chlorido“, „Turi kalcio“, „Turi magnio“, „Turi natrio“ ir kt.

Jeigu natūraliame mineraliniame vandenyje fluorido koncentracija yra didesnė kaip 1,5 mg/l, etiketėje turi būti papildomai užrašyta „Turi fluorido daugiau kaip 1,5 mg/l: netinkamas reguliariai vartoti kūdikiams ir vaikams iki 7 m. amžiaus“. Ši informacija turi būti aiškiai parašyta greta natūralaus mineralinio vandens prekės aprašo.

Natūralų mineralinį vandenį patariama laikyti tokioje temperatūroje, kokią nurodo gamintojas – dažniausiai nuo +5 iki +25 laipsnių temperatūroje. Dar geriau – vėsioje ir būtinai apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje. Vasarą natūralaus mineralinio vandens jokiu būdu negalima laikyti automobilio salone.

Parduodamas natūralus mineralinis vanduo turi minimalų tinkamumo vartoti terminą, todėl nereikėtų jo gerti terminui pasibaigus. Mat laikui bėgant kinta jo skoninės savybės, spalva, kvapas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min