Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos medikai mažojo Gabrieliaus akį ketino pašalinti, o šveicarai sukūrė stebuklą

Gabrielius
Asmeninio albumo nuotr. / Gabrielius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Gruodžio 11-ąją Gabrieliui sueis dveji. Lėktuvai ir traukiniai – patys mėgstamiausi berniuko žaislai. Kai mama paaiškina, kad rytoj vėl leisimės į kelią, Gabrielius ranka brėžia lėktuvo skrydį. Lietuva–Šveicarija ir atgal – taip driekiasi Gabrieliaus ir jo mamos Sonatos maršrutas. Iš pradžių šį 3 tūkst. kilometrų atstumą jie įveikdavo kas 3–4 savaites, dabar jau rečiau – kas 6.

Tai – toli gražu ne poilsinės kelionės. Į Šveicariją kaunietis Gabrielius taip dažnai vyksta gydytis. Tokią galimybę jam suteikė Lietuvos žmonės, taip pat ir svetimai nelaimei neabejingi 15min.lt skaitytojai, berniukui paaukoję 119 107 litus.

Ši parama Mikolainių šeimai padovanojo šansą bent jau kovoti dėl Gabrieliaus akies, o gal ir gyvybės.          

„Viena kelionė viršija mūsų šeimos mėnesio pajamas. Kad galėtume gydyti Gabrielių, turėtume nevalgyti ir apskritai negyventi. Todėl noriu dar kartą padėkoti – mes tikrai nepamiršome visų mūsų geradarių“, – šypsosi Gabrieliaus mama S.Mikolainienė.

Graudinantis nepažįstamųjų gerumas

Gabrieliaus gydymą Šveicarijos klinikoje apmoka Lietuvos valstybė. Tam teko surinkti įvairias medicinines išvadas, pereiti komisijas, gauti ekspertų įvertinimus ir Sveikatos apsaugos ministerijos palaiminimą.

Viena kelionė viršija mūsų šeimos mėnesio pajamas. Kad galėtume gydyti Gabrielių, turėtume nevalgyti ir apskritai negyventi.

Tačiau lėšomis kelionės ir pragyvenimo užsienyje išlaidoms padengti turėjo pasirūpinti patys Mikolainiai.

Pagalbos ranką į beviltišką situaciją patekusiai šeimai 2013 metų liepą ištiesė labdaros ir paramos fondas „Mamų unija“, surengęs viešą pinigų aukojimo akciją.

Atverti savo širdies žaizdas nėra lengva. Tačiau Mikolainiai nematė kitos išeities.

„Jei yra nors menkiausias šansas, reikia išbandyti viską. Juk visi nori gyventi. Mes kovojome už sūnaus gyvybę. Tokiais momentais būni emociškai pažeidžiamas, tačiau supranti, kad esi ne vienas. Žmonės, kurių net nepažįsti, tau aukoja. Tada imi tikėti, kad, nors dabar yra labai blogai, ateityje bus geriau“, – pasakoja Sonata.

Pašalinti akis – juk tai siaubinga!

Gabrielius serga labai reta liga retinoblastoma – piktybiniu akies naviku. Kūdikiui dar nebuvo nė keturių mėnesių, kai jis atsidūrė Santariškių Vaikų onkohematologijos centre.

Iš pradžių jam buvo paskirti keturi chemoterapijos kursai. Po šio gydymo kūdikio būklė pagerėjo, tačiau auglys nesusitraukė tiek, kiek reikėjo. Vadinasi, buvo būtina gydymą tęsti kitais metodais, tačiau Lietuva jų pasiūlyti negalėjo.

Asmeninio albumo nuotr./Gabrielius
Asmeninio albumo nuotr./Gabrielius

„Gydant šią ligą Lietuvoje dominuoja praktika pašalinti akį, nes tokiu būdu sunaikinamas ligos židinys. Bet iš kur žinoti, kad liga neišplis į kitą? Kai kuriems vaikams taip nutinka. Mano įsitikinimu, išimti vaikui akis – ne išeitis. Juk tai siaubinga!“ – kalba Sonata.

VISĄ GABRIELIAUS LIGOS ISTORIJĄ SKAITYKITE ČIA: Vėžiu sergančio Gabrieliaus mama Sonata: „Sunerimome, kai kalbinamas vaikas nesutelkė dėmesio į žmonių veidus“

Ji ieškojo alternatyvų ir išgirdo apie Šveicarijos profesorių, gydantį vaikus iš visos Europos.

Gydant šią ligą Lietuvoje dominuoja praktika pašalinti akį, nes tokiu būdu sunaikinamas ligos židinys. Bet iš kur žinoti, kad liga neišplis į kitą?

„Susisiekėme su kitais tėvais, kurių vaikai serga ir yra gydomi Šveicarijoje. Tai buvo įkvepiančios istorijos, todėl negalėjome nepabandyti ir mes“, – prisimena S.Mikolainienė.

Teko pradėti viską nuo pradžių

Gydymas Gabrieliui netaikomas jau pusę metų. Tačiau pacientas reguliariai tikrinamas ir akylai stebimas.

„Dabar apžiūrai vykstame kas 6 savaites – tuo labai džiaugiamės“, – neslepia Sonata. Tokia ligos kontrolė truks dar ilgai: vieniems vaikams ji skiriama iki penkerių metų, kitiems – net iki 12-os.

„Liga labai sunkiai prognozuojama. Kai pradėjome gydytis, viskas buvo gerai, tačiau po pusmečio vėl pablogėjo: akyje pradėjo augti maži augliukai, atsinaujino ir tas didelis pradinis – teko pradėti viską iš naujo. Tačiau, jei viskas stabilizuojasi, periodai tarp patikrų vis ilginami – kas aštuonias savaites, vėliau – kas tris mėnesius“, – pasakoja moteris, Šveicarijoje vieno vizito metu paprastai praleidžianti po kelias dienas.

Gydymas lazeriu ir šalčiu

Šveicarijoje medicina – aukščiausio lygio. Šalies gyventojai brangiai moka už medicininį draudimą, tačiau ligos atveju jiems skiriami naujausi vaistai, gydymui naudojamos moderniausios technologijos.

Vaikų ligoninė
Vaikų ligoninė

Gabrieliui buvo taikoma vadinamoji intraarterinė chemija, kai kateteris, įvestas per kirkšnį,  nukeliauja iki akies ir tik tada suleidžiami vaistai. Tokiu būdu gydoma tikslinė vieta, netraumuojant viso organizmo.

„Per akies apžiūrą pastebėjus mažą naują augliuką, iš karto pradedamas gydymas: darinys sunaikinamas lazeriu arba šalčio terapija. Visos procedūros atliekamos su narkoze“, – aiškina Sonata.

Per akies apžiūrą pastebėjus mažą naują augliuką, iš karto pradedamas gydymas: darinys  sunaikinamas lazeriu arba šalčio terapija.

Ji įsitikinusi, kad Gabrieliui sveikti padeda ne tik pažangiausias gydymas, bet ir optimizmu dvelkianti ligoninės atmosfera.  

„Ten visi vieni kitus kalbina ir daug šypsosi. Pernai prieš Kalėdas operacinėje seselės vaikščiojo su kalėdinėmis nykštukų kepuraitėmis. Gyvename ligoninės namuose, kur apsistoja labai daug šeimų su dar didesnėmis onkologinėmis problemomis. Bet visi gydosi, visi džiaugiasi. Vaikai siaučia žaidimų kambariuose – labai jauku“, – įspūdžiais dalijasi Sonata.

Maža auka atveria didžiules galimybes

Auglys Gabrieliaus akyje visiškai nesunyko, tačiau smarkiai susitraukė. Iš pradžių jis buvo 1,5 cm dydžio ir apėmė visą akį. Dabar jis susitraukęs ir suplokštėjęs iki pusės centimetro, gylis siekia apie 2 mm.

Žaislų muziejaus nuotr./Žaislų muziejus
Žaislų muziejaus nuotr.

„Auglys pačiame akies centre, todėl Gabrieliaus regėjimas prastesnis. Kasdien po 5 valandas sveiką akį laikome uždengtą, kad serganti kuo daugiau dirbtų ir stiprėtų jos regėjimas. Tai ir yra didysis darbas: kankinamės, nes Gabrieliui labai nesmagu, jis plėšia pleistrus.

Tačiau aš džiaugiuosi, kad jis žaidžia net su smulkiais žaisliukais, vadinasi, mato, nors dar neaišku, koks tas regėjimo aštrumas“, – svarsto Sonata.

Atvirauti apie sūnaus ligos eigą ir garsiai džiaugtis kovos su onkologine liga pergalėmis jai labai nedrąsu – viskas labai trapu.

Tačiau Sonata netyli, nes savo sūnaus istorija nori įrodyti geros valios žmonėms, kad jų dosnumas nenueina perniek. Kai kam jis atveria duris į naują gyvenimą. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min